Šiemet lygiai 10 metų kaip Joninės yra valstybinė šventė. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad Joninių paminėjimas, nevykstant į darbą, o būnant su šeima ar draugais yra teigiama ir reikalinga šventė. Jo tikinimu, ši šventė artina žmones prie gamtos.
„Didesnė dalis tautos prisimena senolių tradicijas ir šią dieną praleidžia prasmingai. Be to Joninių šventė yra visų Baltijos šalių bendras kultūros paveldas. Mūsų klimato juostoje ši diena yra labai ypatinga, tokia išskirtinė. Todėl mes ir prisijungėme prie kitų valstybių, kurios šią šventę taip pat pažymi labai iškiliai“, - „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ sako L. Klimka.
„Mes pastebėjome, kad per saulėgrįžos šventę apeigos yra daromos su žolynais, vandeniu ir su ugnimi. Tai trys pirmapradžiai visatos kūrimosi elementai (...) Senų senovėje žmonės savo veiksmais sustiprindavo gamtos galias ar bent įsivaizduodavo, kad sustiprina ir taip pasisemia sau stiprybės. Tai yra visų prigimtinių religijų bruožas.“
Šventės apeigos, etnologo teigimu, yra netekusios sakralumo, niekas nebetiki, kad jos padės mums pomirtiniame gyvenime, bet jas atlikti vis vien yra smagu, mano pašnekovas.
„Reikia džiaugtis turint istorinę atmintį“, - sako L. Klimka.
Parengė Laura Bagdžiūnaitė
