Šiandien kapinėse tie, kam nereikia skubėti į darbą, daugiausia senjorai. Vieni džiaugiasi, kad šiandien be spūsčių gali uždegti žvakelę ant artimųjų kapų, kiti stebisi, kodėl Vėlinės yra darbo diena, mat ta diena turėtų būti skirta mirusiesiems gerbti ir keliauti į kapus.
Per Vėlines pasaulio katalikai prisimena mirusiuosius ir meldžiasi už juos. Dar keturioliktame amžiuje Vėlinės oficialiai įvestos į Katalikų Bažnyčios liturgiją. Tačiau pagal susitarimą su Šventuoju Sostu, Lietuvoje poilsio diena paskelbta tik lapkričio pirmoji, Visų šventųjų diena, ir žmonėms tenka būtent per ją lankyti artimųjų kapus.
Etnologai sako, kad Vėlinės, senovėje dar vadintos Ilgėmis, irgi turi būti poilsio diena.
„Visi šventieji yra paskelbiami Vatikane, jie Bažnyčiai labai svarbūs. Bet mums, tėvams, seneliams, yra brangesni mūsų protėviai. Nereikia melstis lapkričio 1 d. ir lankyti kapų, nes kur tie visi šventieji, mes net nežinome“, – sakė etnologė Nijolė Balčiūnienė.
Seime ankstesnėse kadencijose jau buvo keletas mėginimų lapkričio antrąją paskelbti poilsio diena.
„Dėl labai paprastos priežasties – dėl patogumo. Jei teko vakar važiuoti Lietuvos keliais, per vieną dieną fiziškai neįmanoma. Tos dvi dienos būtų proga žmonėms nuvažiuoti prie artimųjų kapų, susitikti su gyvais ir pabendrauti. Tokios lietuvių tradicijos“, – kalbėjo Seimo narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis. Tačiau po Visų šventųjų dienos leisti toliau žmonėms poilsiauti Seimas nesiryžo Vyriausybei argumentuojant, kad Lietuvoje ir taip pakankamai daug švenčių vidury savaitės.
„Nuostabi šventė. Tačiau lapkričio 1 d. yra laisva. Tikrai yra sudaryta galimybė žmonėms aplankyti artimųjų kapus, ką ir aš padariau. Ne kiekvieną prasmingą, minėtiną datą turime paversti laisva diena“, – sakė Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas. Nors Vėlines paskelbti poilsio diena remiančių parlamentarų yra ir šiame Seime, po ankstesnių nesėkmingų mėginimų tai kol kas nėra svarstoma.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
