• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjus Kūčių vakarui, etninės kultūros žinovai ragina pasirūpinti ne tik vaišių stalu, bet ir žaidimais. Bent jau netikintys Kūčių burtais po šventinės vakarienės gali smagiai pažaisti, o štai tie, kurie jais tiki, – sukluskite:  į Dzūkijoje vykusią advento vakaronę susirinkę etninės kultūros žinovai dalijasi labai mažai girdėtais ar matytais Kūčių burtais ir papročiais.

Atėjus Kūčių vakarui, etninės kultūros žinovai ragina pasirūpinti ne tik vaišių stalu, bet ir žaidimais. Bent jau netikintys Kūčių burtais po šventinės vakarienės gali smagiai pažaisti, o štai tie, kurie jais tiki, – sukluskite:  į Dzūkijoje vykusią advento vakaronę susirinkę etninės kultūros žinovai dalijasi labai mažai girdėtais ar matytais Kūčių burtais ir papročiais.

REKLAMA

„Laukiam tų burtų, norisi išgirsti kaip čia buvo ir kaip čia dabar galim pasinaudoti jais“, – kalbėjo Irena Stankevičienė.

Lygiai taip senovėje pasiburti po Kūčių vakarienės nekantraudavo ir jaunimas, ir vyresni. O labiausiai netekėjusios merginos ar vyrukai. Tad retesnių kūčių burtų Bijūnų bendruomenės mergaites, moteris ir net vyrus moko Dzūkijos Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė.

Tiesa, šiam burtui, kaip sako kultūrologė, reikia ne siūlo, o paties besiburiančiojo plauko.

Tad jeigu burtas pildosi, kaip sako Rita, dvylikametė Ugnė tekės po devynerių metų. Tiesa, burtas veiksmingas tada, jeigu mergina buriasi Kūčių vakarą. Labai populiarus senovėje buvo ir kitas spėjimas – trys lėkštutės, o po jomis rūta, rožinis, ir žiedas.

REKLAMA
REKLAMA

Labiausiai senovėje merginoms rūpėjo ištraukti žiedą, esą tai lemdavo, kad tais metais atvažiuos piršliai ir įvyks vestuvės. Ištraukt rožinį – reikšdavo visišką nesėkmę – davatkavimą. Tiesa, praėjusiame amžiuje, kaip sako dzūkės, šis burtas atrodydavo ir dar kitaip.

REKLAMA

„Pasdėdavo ant stalo kažkokį bliūdaicį, po tuo bliūdaiciu pakišdavo rožančių, pakišdavo žiedelį, ir pakišdavo lialkų, ir tadu tai mergai liepdavo kišt rankų po tuo bliūdų, ir traukt, jeigu ištraukį rožancių, tai jau būsi davatka, jeigu ištrauksi lialkų, mergu vaikų insistrainsi, o jau jeigu išsitrauksi žiedelį, tai žinok, kad ištekėsi“, – sakė Nijolė Česnulevičienė.

Ir ne tik virtuvės rakandai tikdavo būrimuisi. Tikdavo ir šluota. O dar kultūrologė rodo spragilą. Praėjusiame amžiuje Dzūkijos jaunimas puikiausiai pritaikydavo jį Kūčių burtams.

REKLAMA
REKLAMA

O kur dar kiti burtai – batų metimas per petį, ar iš senos geldos, vaško liejimas – ką išliesim, tą išsibursim, veidrodis – taip pat tikdavo burtams. Kaip ir pati paprasčiausia šluota. Čia tiems, kaip juokauja kultūrologė, kas neturi tvorų ir negali paskaičiuoti lyginis stripų skaičius ar ne, gali griebtis šluotos. Kultūrologė sako senovėje po Kūčių vakarienės nebuvo nė vienos trobos, kur žmonės nesiburtų. Ar nežaistų, pavyzdžiui dėliodami lapus su patarimais kitiems metams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bijūnų bendruomenės senjorė prisiminė ir dalijasi savo jaunystės burtu. Po pagalve sako dėdavusi popierėlius su vyrų vardais.

„Parašyti vardai tų berniukų, kurie patinka, nepatinka, nesvarbu. – Ar atsimenat tuo vardus? – Ne ne, neatsimenu“, – teigė Salomėja Lukšienė.

O štai Gražina puikiai pamena, kokius vardus rašė, ir kad šis kūčių burtas – išsipildė.

„Ištraukiau Algis... kažkaip taip buvo, kad ištraukiau Algis, jis ir tapo vyras. – Kiek jums metų buvo? – Man gal buvo aštuoniolika. Ir po poros metų ištekėjau. Net pati stebėjausi, kad atitiko. Visai nepažinojau, jokio draugo neturėjau Algio“, – kalbėjo Gražina Kulbickienė.

Tikėti burtais ar ne kiekvieno asmeninis reikalas. Tik net ir netikintiems, kaip sako kultūrologai, toks būrimasis gali tapti visai smagiu žaidimu. Ir nesvarbu buriasi jaunimas ar vyresni, vyrai ar moterys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų