Smagiai vaikštančią sostinės gatvelėmis galima pastebėti egzotiškos išvaizdos etiopę Eskedar TILAHUN. Pirmas į galvą šovęs klausimas - ką ši tamsiaodė moteris veikia tokioje lietaus, sniego ir vėjo nuglamonėtoje šalyje... To jos ir paklausėme.
Temperatūrų skirtumai
“Didžiausias komplimentas, kai žmonės pagiria mano lietuvių kalbos žinias”, - prisipažįsta moteris, kuri tik atvykusi kelis mėnesius lankė lietuvių kalbos kursus. - Apie Lietuvą, nors ji ir nedidelė šalis, pirmąkart išgirdau dar mokydamasi aštuntoje klasėje - susipažinau su galinga jūsų šalies istorija ir atkaklia kova už nepriklausomybę.”
Antakalnio rajone gyvenanti moteris į Lietuvą atvyko 2007-ųjų vasarį su sutuoktiniu ir dvejų metukų dukrele Hana. Sako, galėtų parašyti knygą apie tai, kokiomis aplinkybėmis atsidūrė mūsų šalyje, tai būtų labai ilga istorija.
Lietuvoje etiopei buvo sunkiausia prisitaikyti prie atšiauresnių klimato sąlygų. Kai atvykstant Vilniaus oro uoste leidosi lėktuvas, Eskedar su šeima stebėjosi matydami sniegu nuklotą žemę. Iki tol tik per televizorių grožėjosi krintančiomis snaigėmis, įsivaizdavo, kaip būtų smagu mėtytis gniūžtėmis.
“O kai reikėjo išlipti iš lėktuvo, papūtė toks smarkus vėjas, kad nežinojome, kur dėtis. Taip norėjosi lėkti atgal į lėktuvą”, - juokiasi Eskedar, iki tol su šeima gyvenusi Maltoje. Etiopijos kalnuotose vietovėse būna šiek tiek šalčiau, o vidurio regione, iš kurio yra kilusi Eskedar, temperatūra paprastai pakyla iki 37 laipsnių šilumos. Kartais nukrinta iki 15 laipsnių, tačiau tada vietos gyventojai vaikšto labai šiltai apsirengę.
Kai žiemą Vilniuje pro langą pamatydavo šviečiančią saulę, vis pagalvodavo, kad bus šilta, ir į darbą išbėgdavo trumpomis rankovėmis. Kol bendradarbiai, ragindami nesusirgti, kartą parodė prie lango pritvirtintą termometrą. “Iki tol nesuprasdavau minusinių ir pliusinių temperatūrų skirtumo, maniau, kad tik matematikoje būna minusai su pliusais”, - juokiasi.
Pirmasis darbas - restorane
“Dabar visiems atėjo sunkūs laikai, tačiau tikiu, ateityje bus geriau”, - pasaulį apėmus ekonominei krizei savo tikėjimais dalijasi jauna moteris.
Kartą vaikštinėdama senamiesčio gatvelėmis Eskedar užėjo į greitojo maisto restoraną “McDonald’s” ir ten pasiprašė darbo. Kadangi iš pradžių lietuviškai kalbėjo prastai, dirbo virtuvėje, o po kurio laiko jai buvo patikėtas darbas ir su kasos aparatu. Dabar ji darbuojasi vyriškų drabužių parduotuvėje “Suit Supply”, taip pat studijuoja verslo vadybą Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kolegoms būna juoko, kai išvydę egzotiškos išvaizdos moterį klientai puola kalbėti angliškai, o ši jiems atsako lietuviškai.
Dvejų metukų dukrą moteris prižiūri pati. Anksčiau dukrą vedė į darželį, tačiau ji, nespėjusi prisitaikyti prie šaltesnio klimato, dažnai sirgdavo. “Vasarą ją ir vėl vesiu į darželį, kad kuo daugiau bendrautų su kitais vaikais, kitaip reikės parūpinti broliuką arba sesutę”, - šypsosi 2 metų Hanos mama. Be gimtosios kalbos, mergaitė supranta angliškai, o iš televizijos jau pramoko ir lietuviškai. Moteris prisipažįsta, kad dukrelei mokytis lietuvių kalbos labai padeda įvairūs žurnalai ir laikraščiai, taip pat ir “Respublikos” dienraštis.
Devyniolika namiškių
Net nereikia sakyti, kad gyvenimas Lietuvoje ir Etiopijoje skiriasi iš esmės. Tarkim, laiką skaičiuojant pagal vieną seniausių pasaulio kalendorių Etiopijoje dabar yra 2001-ųjų devintas mėnuo: ten metus sudaro trylika mėnesių, iš kurių dvylika turi po trisdešimt dienų, o paskutinis - penkias arba šešias. “Tryliktą mėnesį net neapsimoka dirbti, kadangi nemokamas atlyginimas”, - šypsosi Eskedar ir priduria, kad ir dienos skaičiuojamos ne nuo vidurnakčio, o nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Kadangi Etiopija niekada nebuvo kolonizuota, jai pavyko išsaugoti savo tradicijas.
Ortodoksų šeimoje gimusi Eskedar sako, kad religiniu atžvilgiu Etiopija yra viena įdomiausių šalių - joje įsikūrusios didelės krikščionių ir musulmonų bendruomenės. “Manau, kad svarbiau už viską mylėti ir gerbti kitus. Tai yra gyvenimo esmė. Juk mylėdamas tu nieko blogo nepadarysi, - savo religinę filosofiją dėsto Vilniuje apsigyvenusi etiopė. - Gali būti labai geras darbuotojas, turėti visus pasaulio pinigus, bet jeigu tavęs nesups nuoširdūs žmonės, būsi niekas”.
Nors paprastai afrikiečiai susilaukia labai daug vaikų, šeimoje, be Eskedar, augo tik du broliai. Vis dėlto kartais po vienu stogu apsigyvendavo ir devyniolika asmenų. Iš tolimesnių miestelių lankyti mokyklos suvažiavę giminaičių vaikai laikomi broliais ir seserimis. “Mūsų šalyje šeimos sąvoka yra labai plati - glaudūs santykiai susiklosto ne tik su giminaičiais, bet ir su kaimynais. Jeigu dirbi, turi visais rūpintis”, - pasakoja ji.
Daugumai atrodytų, kad moterų padėtis Afrikoje yra sunkesnė negu Europos šalyse ar kuriame kitame žemyne, kad dailiosios lyties atstovės, būdamos finansiškai priklausomos, yra užguitos ir besąlygiškai paklūsta sutuoktiniui. Anot Eskedar, šalyje, kurioje gyvena apie 85 milijonus žmonių, kur kalbama daugiau nei 70 kalbų, labai sunku kalbėti apie moterų ir vyrų padėtį. “Gyvenimas miestuose ir kaimuose labai skiriasi, yra labai daug genčių, turinčių skirtingas tradicijas. Nors šalyje paprastai dirba vyrai, kai kuriose gentyse lauko darbus dažniau atlieka moterys, - sako ji. - Lygybė yra tada, kai atsiranda supratimas ir pagarba kitam žmogui. Kiekviename pasaulio kampelyje yra labai skirtingų žmonių, turinčių savo vertybių skalę”.
Ypatingos vaišės svečiams
Etiopiją moteriai kol kas primena atsivežti rankų darbo drabužiai, tenykštė muzika ir mamos receptai, pagal kuriuos ji gamina valgį.
Eskedar nežino, kiek laiko pasiliks Lietuvoje, kadangi gyvenimas yra labai nenuspėjamas, tačiau kol kas jai mūsų šalyje patinka, o su lietuviais sekasi puikiai sutarti. Džiaugiasi, kad per dukters vienerių metų gimtadienį viename prekybos centre ji susipažino su ponia Stase: “Jaučiu, kad turiu tikrą žmogų, kuris manimi rūpinasi kaip tikra motina, - apie mane galvoja, skambina ar užeina į svečius. Ne tik jai, bet ir kitiems draugams, pažįstamiems noriu nuoširdžiai padėkoti, kad jie mano gyvenimą daro labai vertingą”.
Eskedar į namus neretai pasikviečia draugų lietuvių, jiems ruošia ypatingą kavą kaip Etiopijoje, vaišina aštriai paruoštais etiopiškais patiekalais, todėl būna juokinga žiūrėti į raudonus bičiulių veidus. Besimokydama lietuvių kalbos Eskedar išmoko gaminti ir cepelinus.
Vasarą Eskedar pirmąkart pamatė, kaip Lietuvoje švenčiami gimtadieniai. Jai padarė įspūdį tai, kai sukaktuvininką svečiai kilnoja kėdėje, todėl per savo 23-iąjį gimtadienį ji paprašė to paties. Kadangi jai labai patiko, draugai lietuviai patarė, kad kitąmet ji sumeluotų, jog jai sukako keturiasdešimt metų.
Deimantė ZAILSKAITĖ
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
