Seimo Etikos ir procedūrų komisija ketina pakartotinai kreiptis į Seimo valdyba, kad ši duotų aiškų atsakymą dėl viešuosius ir privačius interesus pažeidusių parlamentarų likimo.
Tai komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas pareiškė pirmadienį svarstant Liberalų ir centro frakcijos narį Audrių Klišonį.
Komisija pripažino, jog parlamentaras pažeidė viešuosius ir privačius interesus, pernai lapkritį dalyvaudamas privačios klinikos, kurią įsteigė jo turima individuali įmonė, pristatyme Plungėje.
"Seimo narys gali turėti savo firmą, bet ją reklamuoti - ne", - posėdyje sakė komisijos narys Nikolajus Medvedevas.
Etikos ir procedūrų komisija taip pat nusprendė ištirti, ar viešųjų ir privačių interesų nepažeidė į komisiją ir prezidentą Rolandą Paksą dėl A.Klišonio kreipęsis Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys Visvaldas Nekrašas.
Savo skunde šalies prezidentui V.Nekrašas skundėsi, jog A.Klišonio įmonės "Imsas" ketinama atidaryti privati klinika gali atimti darbą iš Plungės Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) ir šiam grėstų bankrotas.
Minėtam PSPC anksčiau vadovavo pats V.Nekrašas, o dabar vadovauja jo žmona.
"Seimo nariams moka valstybė, todėl mums valdiški interesai turi būti aukščiau", - teigė socialdemokratas, atmesdamas įtarimus interesų pažeidimu.
"Tai, ką man iš viso į Plungę nevažiuoti", - stebėjosi jis komisijos narių įtarumu.
Svarstant V.Nekrašo ir A.Klišonio ginčą prisimintas ir Ekonomikos komiteto pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kuris taip pat buvo pripažintas pažeidęs viešuosius ir privačiuosius interesus.
Etikos ir procedūrų komisija pripažino, jog parlamentaras pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus reklamuodamas su juo susijusios įmonėms gaminamus marinuotus agurkus.
"Jeigu Seimo narys pažeidė viešuosius ir privačius interesus, turi būti inicijuota apkaltos procedūra", - tuomet teigė A.Salamakinas.
Komisija kreipėsi dėl to į Seimo valdybą, tačiau jokio atsakymo iš parlamento vadovybės iki šiol negavo.
"Nei Seimas, nei Seimo valdyba praktiškai nereaguoja į mūsų sprendimus. Prašysime paaiškinti, kodėl nėra sprendimų", - žurnalistams po posėdžio sakė A.Salamakinas.
Pagal Seimo Statutą apkaltos procesas gali būti inicijuotas dėl šiurkščių Konstitucijos pažeidimų, priesaikos laužymo arba įtarimo nusikaltimu.
Teisę siūlyti apkaltos procesą turi ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis Seimo narių, šalies prezidentas, o dėl Aukščiausiojo Tesimo teisėjų bei Apeliacinio teismo pirmininkų ir teisėjų - teisėjų garbės teismas.
Jeigu apkaltos proceso metu asmuo pripažįstamas kaltu, jis pašalinamas iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato.
1999 metais apkalta buvo surengta už sukčiavimą stambiu mastu nuteistam buvusiam krašto apsaugos ministrui Audriui Butkevičiui, tačiau tuomet pritrūko balsų atimti mandatą iš įkalinto parlamentaro.
BNS
