„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137.
Talino administracinis teismas ketvirtadienį priėmė sprendimą dėl 2016 metais išgyvenusių žmonių ir aukų artimųjų pateikto prašymo atlikti nuodugnesnį katastrofos tyrimą.
Teismas nutarė, kad vyriausybė nepateikė atsakymo pareiškėjams ir nepriėmė sprendimo, ar naujas tyrimas bus vykdomas, naujienų agentūrai BNS sakė teismo sekretorius. Dėl šios priežasties teismas įpareigojo vyriausybę išspręsti šį klausimą per 60 dienų nuo nutarties įsigaliojimo.
Vis dėlto kabinetas dar turi galimybę iki lapkričio 25-osios pateikti apeliaciją.
Tarp žuvusiųjų nuskendus „Estonia“ buvo 501 Švedijos pilietis ir 285 estai.
Nors išgelbėtųjų ir aukų artimųjų prašymas buvo pateiktas premjerui, kadangi tik visas kabinetas yra kompetentingas spręsti klausimą dėl naujo tyrimo. Iki šiol atsakymą pateikė tik Teisingumo ministerija, pareiškusi, kad šis reikalas neatitinka jos kompetencijos.
Nors kai kurių aukų artimieji ragino iškelti nuskendusį keltą ir ištraukti jame esančius palaikus, pagal Estijos, Suomijos ir Švedijos susitarimą „Estonia“ yra paskelbtas jūrine kapaviete ir nebus liečiamas.
1997 metais paskelbtos šių trijų šalių atlikto tyrimo išvados rodo, kad dėl automobilių denio vartų gedimo vanduo pradėjo plūsti į laivo vidų.
Laivos statytojai išgyvenusiems žmonėms ir aukų artimiesiems išmokėjo 130 mln. eurų kompensacijų.
Praeitą mėnesį minint šios tragedijos 25-ąsias metines, jos paveikti asmenys vėl paragino iš naujo ištirti, kaip įvyko nelaimė.
Jie teigia, kad pirminis tyrimas nebuvo pakankamai nuodugnus, o paskelbtose išvadose esama prieštaravimų. Pareiškėjai taip pat pageidauja, kad nuskendęs laivas būtų iškeltas.
