Praėjusios savaitės apklausos rodo, kad rinkimus turi laimėti premjerės Kajos Kallas centro dešinės Reformų partija, bet jai tikriausiai reikės formuoti koaliciją, kad ji galėtų išlikti valdžioje.
Už Reformų partiją turėtų balsuoti 24–30 proc., o už Kraštutinių dešiniųjų EKRE – 14–25 proc. rinkėjų.
Centro partijai prognozuojama 16–19 proc., liberaliai partijai „Eesti 200“ – 9–15 proc. balsų.
„Tie, kas nebalsuoja už EKRE, neatsikratys Reformų [partijos]", – sekmadienį feisbuke parašė EKRE lyderis Martinas Helme (Martinas Helmė).
Buvęs premjeras ir Reformų partijos narys Siimas Kallas įspėjo dėl balsų pasidalijimo.
„Kuo painesni ir labiau pasidaliję rezultatai, tuo painesnė bus vyriausybė, tuo silpnesnė bus valdančioji koalicija“, – feisbuke parašė jis.
1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos rinkėjai sekmadienį turi išrinkti visus vienų rūmų, 101 vietos parlamento narius.
Europos Sąjungos ir NATO narė Estija yra tarp šalių, aktyviausiai raginančių teikti didesnę karinę pagalbą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Estijos karinė parama Ukrainai šiuo metu sudaro daugiau kaip 1 proc. BVP – tai didžiausias indėlis tarp visų šalių, skaičiuojant pagal ekonomikos dydį.
Auganti įtampa
„Akivaizdu, jog tai, kas vyksta Ukrainoje, labai svarbu ir Estijai, – vienoje sostinės Talino rinkimų apylinkių naujienų agentūrai AFP sakė 35 metų inžinierius Juhanas Ressaras. – Gal žmonės... pamiršo nepriklausomybės svarbą.“
K. Kallas neseniai AFP sakė: „Remiame atvirą, draugišką, vakarietiškai mąstančią, europietišką, sumanią šalį.“
„Didžiausias mano konkurentas mano, kad neturėtume padėti Ukrainai, kad neturėtume remti Ukrainos ir turėtume žiūrėti tik savų interesų“, – pridūrė ji.
Kaip tvirtina EKRE lyderis M. Helme, Estija neturėtų „toliau eskaluoti įtampos“ su Maskva.
EKRE pasisako prieš papildomą karinę pagalbą Kyjivui ir ragina nebepriimti ukrainiečių pabėgėlių, mažinti imigraciją, kad būtų apsaugoti estų darbuotojai.
Estija išgyvena didelę pragyvenimo išlaidų krizę, šalies infliacija yra tarp didžiausių ES ir sausį buvo 18,6 procento.
62 metų pensininko Pjotro Mahhonino nuomone, tik EKRE „atstovauja Estijos žmonėms“.
Jis kaltino premjerę tuo, kad jai labiau rūpi „kita šalis“, kitaip tariant, Ukraina.
P. Mahhoninas, kaip ir daugelis kitų estų, bijo karo. „Turime didelę kaimynę, Rusiją, ir ji labai pavojinga, – sakė jis. – Jei prasidės karas, mes būsime šalis fronto linijoje.“
Neaiškus rusakalbių dalyvavimas
Centro partija, kurią tradiciškai palaikydavo didelė, ketvirtadalį Estijos gyventojų sudaranti rusakalbių mažuma, remia vyriausybės politiką dėl Ukrainos ir Rusijos.
Tai atstūmė dalį rusakalbių rinkėjų ir prognozuojama, kad daug jų rinkimuose tiesiog nebalsuos.
Centro dešinės Reformų partija, kurią remia daugiausia verslininkai ir jauni profesionalai, žadėjo didinti karines išlaidas iki mažiausiai 3 proc. BVP, mažinti mokesčius verslui, siekia įteisinti tos pačios lyties asmenų civilines partnerystes.
Centro kairės Centro partija žada daugiau investicijų į infrastruktūrą ir įperkamus būstus.
Pasak analitikų, po rinkimų galima Reformų partijos, „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partijos (SDE) arba Reformų partijos, Centro partijos ir dešiniųjų „Isamaa“ („Tėvynė“) koalicija.
EKRE šansai dalyvauti vyriausybėje laikomi nelabai dideliais.
Balsavimas baigsis 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų laukiama anksti pirmadienį.
