Estijos prezidentės K. Kaljulaid vizitas yra skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti.
Juokavo apie estų lėtumą
„Vienas šaunus žmogus, kuriam praėjusių metų pabaigoje teko virusui pasiduoti yra jums gerai žinoma Irena Veisaitė, kuri prisiminusi savo ankstesnius kontaktus su Estija labai taikliai pasakė: „Mes buvome labiau romantikai, o jūs – pragmatikai“. Nežinau, ar taip yra, bet tikriausiai taip atrodome“, – sakė K. Kaljulaid.
Estijos prezidentė pastebėjo, kad per pastaruosius pandemijos metus dviejų šalių bendradarbiavimas daugeliu lygių buvo labai glaudus.
„Virusas nežino sienų, todėl mes turime su juo kovoti kirsdami sienas ir dirbdami kartu. Tokiu būdu tam tikrą akimirką galėsime atkurti laisvą judėjimą ir pamažu sugrįžti prie įprasto gyvenimo“, – teigė Estijos vadovė.
Pandemija, pasak K. Kaljulaid, parodė, kad svarbu paspartinti naujausių technologijų diegimą. Ji tikino, kad mielai su Lietuva pasidalins savo patirtimi šioje srityje. K. Kaljulaid sutiko su G. Nausėdos išsakytu rūpesčiu dėl padėties Rusijoje, Baltarusijoje, pažymėjo, kad rūpestį kelia ir krizė Sakartvele.
„Energetikos sektorius – tai, apie ką mes visada kalbamės. Žinoma, aš, kaip buvusi elektrinės vadovė, galiu kalbėti kelias dienas ir ne tik todėl, kad estai yra lėti“, – juokavo K. Kaljulaid.
Estijos prezidentė teigė, kad žaliasis kursas ir sinchronizacija yra itin svarbios temos Baltijos šalių regionui.
K. Kaljulaid teigė, kad lietuviai ir estai vieni pas kitus jaučiasi kaip namuose, o kas kartą, kai Lietuvos krepšinio rinktinė ar Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje išbėga į aikštę, tūkstančiai Estijos vyrų vilki žalius marškinėlius.
„Žinoma, tik ne tada, kai kitoje aikštelės pusėje žaidžia estai“, – kalbėjo K. Kaljulaid.
Aptarė Astravo AE, žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje
„Noriu pasidžiaugti, kad šiandien sutinkame draugus“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, susitikime buvo aptarti svarbiausi geopolitiniai iššūkiai ir pandemija. G. Nausėda sakė, kad Lietuva ir Estija susiduria su panašiomis problemomis ir su jomis kovoti taiko panašias priemones.
„Abi valstybės yra labai ambicingos įgyvendindamos skiepijimo programą“, – kalbėjo prezidentas.
Jis priminė Europos Sąjungos siekį iki vasaros paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų.
„Lietuva visada pasisakė už šį siekį, Estija, kaip aš suprantu, irgi prisijungia prie šito ketinimo“, – teigė G. Nausėda.
Kita svarbi susitikimo tema – Astravo AE elektros energijos patekimas į Baltijos šalis.
„Kadangi šiandien tikrai reikia efektyvių, realių priemonių, kad šita elektra į mūsų rinką <...> nepatektų. Tam reikalingi techniniai sprendimai, kuriuos tikrai yra politine valia įgyvendinti ir netrukus mes apie tai kalbėsime ir Valstybės gynimo taryboje“, – teigė prezidentas.
G. Nausėda tikino, kad aptarti ir kiti svarbūs infrastruktūros projektai, tarp jų – elektros tinklų sinchronizacija, „Rail Baltica“.
Prezidentas teigė, kad aptarta ir žmogaus teisių padėtis kaimyninėse valstybėse, kuri, anot G. Nausėdos, yra apverktinos būklės.
„Mes matome toliau besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, persekiojamą opoziciją, deja, panašūs procesai intensyvėja ir Rusijoje. <...> Žinoma, mus labai neraminantys reiškiniai su istorijos falsifikavimu ir visiškai gėdingas, kitaip nepavadinsiu šito sprendimo, persekioti mūsų teisėjus ir prokurorus, kurie siekia atstatyti teisingumą Sausio 13-osios byloje. Su šituo mes nesitaikstysime“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad kvies Baltijos valstybių prezidentus susitikti Lietuvoje ir svarstyti šalims svarbiausius prioritetus – klimato kaita, žalioji darbotvarkė, skaitmenizacija, Europos gaivinimo fondo lėšų panaudojimas inovacijoms.
Nausėda: Pavilionio pasisakymai Sakartvele padarė žalos Lietuvos įvaizdžiui
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio pasisakymai Sakartvele siekiant mediacijos politiniame konflikte padarė žalą Lietuvos įvaizdžiui, sako prezidentas.
„Šiandien po pono Žygimanto Pavilionio vizito aš, deja, priverstas konstatuoti, kad buvo padaryta žala ir kad galimai buvo padaryta žala mūsų, kaip mediatorių, įvaizdžiui Sakartvele“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, įsitraukti į situaciją siekiama Europos Sąjungos lygiu, Sakartvele apsilankė Europos Vadovų tarybos pirmininkas Chalsesas Michelis, diskutavęs tiek su opozicija, tiek su valdančiosios daugumos vadovais.
„Negalime pasakyti, kad šie rezultatai yra jau labai apčiuopiami ir suteikiantys daug vilčių, bet taip yra padaryta pradžia“, – sakė jis.
Prezidentas tikina, kad pokalbyje su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili pabrėžė, jog Lietuva pasirengusi tiek viena, tiek su Lenkija ir Baltijos valstybėmis „atvykti į Sakartvelą ir padėti įveikti nelengvą situaciją“.
„Bet turime šiandien vieni kitiems ne trukdyti, o padėti“, – sakė jis.
Sakartvele pastaruoju metu pagilėjo po praėjusių metų parlamento rinkimų kilusi politinė krizė, kai dėl valdančiųjų planų suimti opozicijos lyderį N. Meliją atsistatydino ankstesnis premjeras Georgijus Gacharija.
Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą.
Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.
Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.
Ž. Pavilioniui išvykus į Sakartvelą, vietos valdančiųjų pasipiktinimą sukėlė jo pasisakymai su opozicinėmis politinėmis jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje.
Sakartvelo paskirtasis premjeras Iraklis Garibašvilis po šios spaudos konferencijos Ž. Pavilionio teiginius pavadino „nepriimtinais ir įžeidžiančiais“.
Po susitikimo su prezidentu Estijos vadovė padės gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojams, lankysis Europos humanitariniame universitete, susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Estijos vadovė į Vilnių atvyko antradienio vakarą, dalyvavo Estijos ambasadoje surengtoje diskusijoje-seminare.
