Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas teigia, kad situacija, kuri yra susiklosčiusi Rusijoje prieš kovo 2 dieną vyksiančius prezidento rinkimus, labai primena padėtį, kuri tvyrojo tarpukario Vokietijos Veimaro respublikoje, kai ši palaipsniui grimzdo į diktatūrinį režimą, skelbia „Postimees.ee“.
Estijos prezidentas savo nuogąstavimus išrdėstė interviu laikraščiui „Moscow Times“. T.H. Ilvesas išreiškė viltį, kad Rusija nepasuks neteisingu keliu. Prezidentas paneigė iš Kremliaus dažnai sklindančius kaltinimus, kad esą estai pernelyg dažnai prisimena komunistinius laikus ir apkaltino Rusiją, kad ši iki pat šio laiko nepripažino Stalino įvykdytų nusikaltimų. Estijos prezidentas kaip pavyzdį pateikė keturis paskutinius rusų raportus, kuriuose neigiamas faktas, kad 22 tūkst. sovietų karių 1940 metais Katynėje nužudė būtent sovietinis NKVD. T.H. Ilveso teigimu, holokausto neigimas jau seniai uždraustas, o Vokietija sugebėjo susitaikyti su savo istorija. „Galbūt dėl to Vokietija šiandien ir yra gerbiama šalis?“ – retoriškai klausė Estijos vadovas.
T.H. Ilvesas be kita ko sukritikavo ir Kremliaus taip išaukštintą „suverenios demokratijos“ modelį, kuris atima iš žmonių laisvę. Jo teigimu, Estija ir kitos posovietinės valstybės yra puikus įrodymas, kad demokratija po komunizmo žlugimo yra įmanoma. Estijos prezidento teigimu, užuot bendradarbiavusi su liberaliais savo kaimynais, Rusija nuolat linksta į kitų autoritarinių valstybių pusę.
T.H. Ilveso teigimu, nesvarbu kokia bebūtų Estijos užsienio politika, Rusijai visada yra patogu iš mažos kaimyninės valstybės padaryti valstybinį priešą ir taip stengtis nukreipti piliečių dėmesį nuo užsienio priešų. Kol situacija nepalengvės, Estijos vadovo teigimu, nebus įmanoma nieko pakeist. T.H. Ilvesas išreiškė Estijos solidarumą Rusijos engiamoms valstybėms.
