Jis pabrėžė, kad vienas iš prezidento ir vyriausybės narių uždavinių – išlaikyti Estijos vidaus stabilumą ir šalies vientisumą vidaus ir užsienio politikoje.
„Ekonominių sankcijų Rusijai, kuri Ukrainoje vykdo užkariavimo karą, įvedimas yra bendra Europos Sąjungos politika, kuria siekiama sulaikyti agresorių. Estija buvo viena iš sankcijų politikos varomųjų jėgų. Per pusantrų metų po 2022 metų vasario 24-osios daugelis verslo subjektų, įsitraukusių į verslą su Rusija, dėl moralinių priežasčių pasitraukė iš to verslo. Jie pasielgė teisingai, kad nebūtų siejami su valstybe agresore ir jos ekonomine kraujotaka“, – sakė Estijos prezidentas.
„Tačiau žinome, kad ne visi Europoje tai padarė. Taip pat ir Estijoje. Kai kalbama apie tam tikras įmones, tai kelia abejonių dėl Estijos valstybės patikimumo bendraujant su mūsų sąjungininkais. Premjerės Kajos Kallas šeimos nario su Rusija susijusi verslo veikla sukėlė daug klausimų žiniasklaidoje ir visuomenėje ir atkreipė dėmesį į vyriausybės vadovę bei vertybes, kuriomis Estija privalo vadovautis“, – kalbėjo A. Karis.
Praėjusią savaitę estų transliuotojas ERR skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui Arvo Hallikui (Arvui Halikui), prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą toliau tiekė krovinius į Rusiją.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė precedento neturinčias sankcijas Maskvai, siekdamos apriboti Rusijos galimybes finansuoti jos karo veiksmus.
Bendrovė „Stark Logistics“ teigė turinti tik vieną Estijos klientą – bendrovę „Metaprint“, kuri šiuo metu uždarinėja savo gamyklą Rusijoje.
Ji teigė, kad „Stark Logistics“ vykdė pristatymus, siekdama padėti organizuoti gamyklos uždarymą.
Pasirodžius šiai informacijai, pasigirdo raginimų K. Kallas atsistatydinti.
Opozicinė Centro partija pareiškė, kad pradeda diskusijas dėl nepasitikėjimo K. Kallas, o kita opozicinė partija „Isamaa“ teigė, kad premjerė „neturi kitos išeities, kaip tik nedelsiant atsistatydinti“.
Keli Estijos laikraščiai penktadienį taip pat paragino ją atsistatydinti.
A. Karis pabrėžė, kad atsakyti į klausimus, kai jų kyla, ir tai daryti parlamento komitetuose, nepriklausomai nuo to, ar jiems vadovauja opozicijos, ar valdančiosios koalicijos atstovai, taip pat yra vyriausybės narių darbo dalis.
„Ir ypač tada, kai reikia aptarti sunkius ir nemalonius klausimus, kaip ir dera bei būtina normalioje parlamentinėje valstybėje, – teigė prezidentas. – Pasirinkimai, kurie šioje situacijoje palieka Rygikogą nuošalyje, sukurs precedentą ateičiai ir formuos Estijos demokratijos įvaizdį.“
„Estija yra parlamentinė valstybė, todėl visi turime gerbti žmonių išrinktą atstovaujamąją instituciją. Ministrė pirmininkė yra sakiusi visuomenei, kad neketina atsistatydinti. Tolesni premjerės žingsniai parodys, kiek rimta, jos nuomone, yra ši problema ir koks, jos manymu, yra teisingas sprendimas Estijos valstybei“, – sakė prezidentas.
A. Hallikas pareiškė parduosiąs „Stark Logistics“ akcijas. Kaip skelbta, jam priklausė 24,8 proc. šios bendrovės akcijų.
„Atsižvelgdamas į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, suprantu, kad mano verslo veikla, turimos akcijos ir darbas bendrovėje „Stark Logistics“, kuri teikė transporto paslaugas iš Estijos į Rusiją mūsų klientui „AS Metaprint“, sukėlė klausimų, kurie, nepaisant atsakymų, turės įtakos mano žmonos darbui“, – sakoma penktadienį paskelbtame A. Halliko pareiškime.
„Todėl šiandien su kitais „Stark Logistics“ akcininkais susitariau nedelsiant parduoti visas savo akcijas „Stark Logistics“, atsistatydinti iš bendrovės valdybos, nutraukti finansų direktoriaus sutartį, atsisakyti visų savo funkcijų ir pareigų bei perduoti jas kitiems darbuotojams“, – pridūrė jis.
Pati K. Kallas tvirtino, kad jos vyro logistikos bendrovė nevykdo verslo su Rusijos klientais.
„Mano vyro įmonė neturi klientų iš Rusijos Federacijos ir neorganizuoja jokio transporto Rusijoje. Kai tik prasidėjo šis karas, jie, kaip ir kiti verslininkai, nebeturi jokių reikalų su Rusijos klientais Rusijoje, šios sutartys buvo nutrauktos“, – praėjusią savaitę ERR sakė K. Kallas.
