Estija nebijo Rusijos provokacijų, daugiausiai dėmesio skiria santykiams su Vakarais, o valstybės finansų srityje tikisi pasiremti ankstesniais išmintingais sprendimais. Tai Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pareiškė interviu Šveicarijos dienraščiui.
Vakarai pasipelnė.
Interviu šveicarų leidiniui "Neue Zuercher Zeitung" T.H.Ilvesas pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) senbuviai neturėtų burnoti dėl naujokų rytų europiečių tariamai keliamos grėsmės Bendrijos stabilumui, nes patys gerokai pasipelnė naujai atsivėrusiose rinkose.
"Problemų, su kuriomis dabar susiduria Rytų Europa, sprendimas įmanomas tik tada, jei tai bus bendrų europinių problemų sprendimas. Negalime taikstytis su protekcionistinėmis tendencijomis, mes privalome ir toliau laikytis laisvos rinkos principų, ir viena iš sričių, kur tai yra būtina - energetikos išteklių paskirstymas", - teigė T.H.Ilvesas.
Neprognozuojamas Rusijos elgesys
Estijos vadovo teigimu, jo šalis šiuo metu nejaučia didelio energetinio bado, tačiau yra susirūpinusi dėl neprognozuojamo Rusijos elgesio. Puikus tokio elgesio pavyzdys esąs "Nord Stream" dujotiekio projektas, dėl kurio nebuvo deramai konsultuojamasi su Baltijos jūros regiono valstybėmis.
"Būdas, kuriuo buvo priimti šie sprendimai, ir asmenys, juos priėmę, mums kelia didelį nerimą. Vis dėlto Estija turi rimtų abejonių dėl Baltijos jūros ekologijos, - sakė T.H.Ilvesas. - Mes taip pat nenorime pamiršti, kad Rusija, kai jai tai atrodo naudinga, pristabdo arba visai nutraukia dujų tiekimą, kaip tai padarė 1991 metais Lietuvai arba Ukrainai 2005-aisiais. Tai buvo politiniai veiksmai. Būtent dėl to labai svarbu, kad ES aprūpinimas dujomis būtų kuo laisvesnis, tai yra, kad žaliavų tiekimo tinklai būtų atskirti nuo paskirstymo struktūrų."
Atsigręžė į Vakarus
Paklaustas, ar nejaučia atgimstančio rusiškojo nacionalizmo grėsmės, T.H.Ilvesas patvirtino, jog padėtis šiuo metu nėra visai normali.
"Jeigu norite įspirti kokiam nors šuniui, jūs tikriausiai teiksite pirmenybę mažam šuniui. Estija yra maža. Vis dėlto siena su Rusija iki šiol yra atvira, mūsų santykiai Maskva korektiški. Neturime rimtų priežasčių nerimauti. Mes galutinai atsigręžėme į Vakarus, o didžiosios kaimynės provokacijos visų pirma tarnauja vidiniams tikslams", - sakė Estijos prezidentas.
H.T.Ilvesas pabrėžė vis dar pasitikįs NATO sutarties 5 straipsnio, numatančio pagalbą užpultai Aljanso narei, galia. Jo teigimu, Estijos atveju negali pasikartoti karo Gruzijoje scenarijus, nes jeigu niekas iš NATO narių nereaguotų, tai reikštų neišvengiamą paties Aljanso žlugimą.
Protingai leido pinigus
"Mūsų didžiausios problemos šiuo metu slypi ne užsienio, o ekonominės politikos srityje. Užsienio investicijos gerokai sumažėjo, o nedarbo lygis jau artėja prie 9 procentų. Nepaisant to, tikimės neperžengti 3 proc. biudžeto deficito ribos, numatytos Stabilumo pakte", - užtikrino H.T.Ilvesas. Pasak jo, Estijos ryžtą taupyti geriausiai rodo planai 8 proc. mažinti visų valstybės tarnautojų atlyginimus. Ir tai esą vertina šalies piliečiai, kurie puikiai supranta, kad taupymas šiuo metu yra neišvengiamas.
"Visus šiuos metus mes labai nuosaikiai leidom biudžeto pinigus. Dabar visi labai džiaugiasi, kad buvo elgiamasi būtent taip. Estijoje tebeviešpatauja valstietiškas mentalitetas, kuriam būdingas stiprus atsakomybės jausmas", - H.T.Ilvesas nepasikuklino įvardyti pagrindinės priežasties, kodėl Estijos finansinė padėtis šiuo metu yra gerokai stabilesnė nei kaimynių Latvijos ir Lietuvos.
Sujudo profesinės sąjungos
Tiesa, Estijoje taip pat ne viskas yra skaidru ir paprasta. Tą patvirtino trečiadienį pasirodęs Estijos profesinių sąjungų centro (EPCS) pareiškimas apie birželio 3 dieną rengiamą protesto akciją prie šalies parlamento ir vyriausybės pastato. Birželio 16 dieną planuojamas dar rimtesnis įvykis - streikas, kuris esą gali netgi įgauti visuotinį mastą.
EPCS reikalauja, kad vyriausybė vykdytų 2008 metų balandžio 23 dieną sudarytus trišalius naujo Darbo sutarties įstatymo susitarimus ir nedelsdama pradėtų naujas trišales derybas dėl šio įstatymo ir jo pataisų. Didžiausią profesinių sąjungų nepasitenkinimą kelia Estijos parlamente užregistruotos įstatymo pataisos, kurios esą kenkia darbininkų interesams.
Profesinių sąjungų spaudimas, ko gero, neatsitiktinai didėja būtent tuo metu, kai iš koalicinės Andruso Ansipo vyriausybės buvo priversti pasitraukti trys socialdemokratų ministrai. Šiuo metu šalyje vyksta partijų derybos dėl naujos valdančiosios daugumos sudarymo.
