Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šeštadienį turėjo retą progą susitikti su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu (Tomu Hendriku Ilvesu), bet po susitikimo abipusiai kaltinimai tik dar sustiprėjo, sekmadienį pranešė BBC Rusų tarnyba.
D.Medvedevas dalyvauja 5-ajame Pasauliniame finougrų tautų kongrese Chanty Mansijske.
Šiai tautų grupei priklauso estai, suomiai ir vengrai, tad į Chanty Mansijską atvyko ne tik Estijos, bet ir Vengrijos bei Suomijos prezidentai.
Tačiau dauguma finougrų etninių grupių gyvena Rusijoje. Daugelis jų turi specialius autonominius darinius, tokius, kaip Chantų-Mansių autonominė apygarda, kurioje ir vyksta kongresas.
Po susitikimo su D.Medvedevu Estijos prezidentas santūriai pakomentavo jo rezultatus, praneša iš Chanty Mansijsko britų visuomeninio transliuotojo BBC Rusų tarnybos korespondentas Jurijus Maloverjanas.
"Pokalbis buvo stebėtinai ramus, na, gal ir ne stebėtinai, bet vis dėlto ramus, dalykiškas ir konkretus, ir pragmatiškas", - pasakė T.H.Ilvesas estiškai.
Rusijos prezidento padėjėjas Sergejus Prichodka savo ruožtu pažymėjo, kad "esame matę ir šiltesnių susitikimų", - praneša "Reuters".
Abipusės pretenzijos
Kaip tvirtina šaltiniai ir Rusijos, ir Estijos delegacijose, T.H.Ilvesas pasiūlė atsisakyti griežtų abipusių pareiškimų viena kitos atžvilgiu.
Bet, pasak S.Prichodkos, D.Medvedevas į tai atsakė, jog jis pats niekada nenaudojo griežtos retorikos Estijos atžvilgiu, užtat ne kartą yra girdėjęs panašių pasisakymų apie Rusiją iš T.H.Ilveso.
"Nacizmo reabilitavimo", kuriuo Maskva dažnai kaltina Estiją, problema, pasak jos prezidento, su D.Medvedevu nebuvo svarstoma, praneša J.Maloverjanas. Rusijos prezidentas šį klausimą kėlė Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime, kuris penktadienį baigėsi Chanty Mansijske.
T.H.Ilvesas pasiūlė Rusijai pasirašyti susitarimą dėl Estijoje esančių Rusijos karių kapų.
Praėjusiųjų metų pavasarį perkėlus sovietų karį simbolizuojantį paminklą ir broliškame kape buvusius palaikus iš Talino centro į Karių kapines, Estijos sostinėje kilo masinės riaušės. Rusiją į šį valdžios sprendimą reagavo labai audringai, jos sostinėje buvo rengiami piketai prie Estijos ambasados, raginama boikotuoti estiškas prekes.
Be to, T.H.Ilvesas patikino, kad Estija neturėjo ir neturi teritorinių pretenzijų kaimyninei šaliai.
Rusijos ir Estijos pasienio sutarties ratifikavimas žlugo, kai Estijos parlamentas, ratifikuodamas dokumentą, užsiminė apie prieškarinę Tartu sutartį, pagal kurią siena buvo labiau nutolusi į rytus.
Maskva tradiciškai piktinasi ne tik istorijos traktavimu, bet ir rusakalbių gyventojų Estijoje padėtimi - daugelis jų neturi šios šalies pilietybės.