Moderniosios technologijos smarkiai įsiskverbusios į estų kasdienį gyvenimą. Tačiau Estijos pažanga šioje srityje netrukus gali sustoti – trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl valdžia net pristatė bandomąją programą, pagal kurią šalies pradinukus moko programavimo pagrindų.
Tarpukariu gyvenimas Suomijoje ir Estijoje nesiskyrė, tačiau ištrūkę iš Sovietų Sąjungos estai, žiūrėdami suomišką televiziją, suprato, kad kol jų kaimynė vijosi Vakarus, Estijos infrastruktūra taip ir liko tarpukario lygio – pusei gyventojų kilo problemų dėl elementarios telefono linijos, nors pasaulyje jau aušo nauja technologinė revoliucija – skaitmeninės technologijos. Atkūrę nepriklausomybę politikai manė, kad vienintelė galimybė Estijai – šokti per šį atsivėrusį galimybių langą.
„Reformavome mokslo sistemą. Dėmesį sutelkėme į universitetus, panaikinome mokslų akademijas, atsisukome į jaunimą. Švietimą finansavome tik pagal gebėjimus. Estija vienu metu turėjo 50 aukštojo mokslo institucijų. Dabar turime 30. Svarbiausi centrai – du: Tartu, kur atliekama apie 60 proc. tyrimų, ir Talino technologinis universitetas, apimantis 30 proc. Manau dviejų centrų Estijai užtenka“, – sako Estijos švietimo ir tyrimų ministras Jaakas Aaviksoo.
O prasidėjo viskas, kaip juokauja prezidentas Toomasas Hendrikas Ilvesas, vienas informacinių technologijų kryžiaus žygio pradininkų, nuo knygos apie kompiuterius, naikinančius darbo vietas Jungtinėse Valstijose. Estijai, turinčiai tik apie milijoną gyventojų, žūtbūt reikėjo recepto kaip tą patį darbą padaryti kuo veiksmingiau, o tai žadėjo naujo tipo infrastruktūra – tik šį kartą ne keliai ar uostai, bet virtuali erdvė. 1997-aisiais 97 proc. mokyklų jau naudojo internetą.
„Nemanau, kad valdžia gali vykdyti kokią nors veiklą, bet ji gali ją paskatinti. Net kai ėmėmės interneto plėtros mokyklose, valdžia niekada nemokėjo visos kainos. Mes nustatėme gaires, pabrėžėme, kad tai svarbu, ir pažadėjome dengti 50 proc. išlaidų. Kitą dalį rinko susidomėjusios vietos organizacijos. Taip buvo prieš 20 metų, tokios pat strategijos laikomės ir dabar“, – pasakoja J. Aaviksoo.
Dabar internete – 80 proc. visų gyventojų, jį nemokamai pasiekti įmanoma daugelyje šalies vietų. Vyriausybė posėdžiauja vadinamajame elektroniniame kabinete, čia susitikimai keturiskart trumpesni. Kiekvienas pilietis turi išmaniąją identifikacijos kortelę, kuri leidžia reikalus su valdžia tvarkyti internetu – juo valdžia estams teikia 42-ejų rūšių paslaugas. Virtualioje erdvėje estai moka mokesčius, renka medicininius įrašus ir receptus, atsiskaito už viešąjį transportą, ketvirtadalis net balsuoja.
„Internete balsuoji tiek kartų, kiek nori. Skaičiuojame tik paskutinį balsą. Septynias dienas gali keisti nuomonę. Štai kodėl niekas nenori pirkti mano balso, juk aš visada galiu persigalvoti“, – pasakoja Demonstracinio informacinių technologijų centro atstovė Anna Piperal.
Tiesa, santuokos įregistruoti internetu dar negalima. O skeptikai sako, kad toks skaitmeninių technologijų kryžiaus žygis valstybei atvers duris sekti kiekvieną piliečių žingsnį, dar akyliau nei Didysis Brolis iš niūraus George`o Orwello romano apie totalitarinę supervalstybę.
„Dėl Didžiojo Brolio. 1948-aisiais, kai Ericas Blairas, dar žinomas George`o Orwello vardu, parašė „1984-uosius“, tik valstybė turėjo pakankamai išteklių sekti žmones. Šiandien – kiekviena paieška „Google“, kiekviena svetainė, kurią aplankai. Kiekvienas skelbimas, kurį gauni „Facebook`e“, remiasi tavo paieškomis. Estijos valdžia neseka, ką tu žiūrinėji, o jie seka“, – teigia Estijos prezidentas T. H. Ilvesas.
„Duomenys padalyti, valdžia neturi visos informacijos apie mane. Bet specialios technologijos ir identifikacinė kortelė leidžia man matyti viską, ką skirtingos valdžios institucijos žino apie mane. Galiu stebėti, kaip jie naudoja informaciją. Valstybės pareigūnas, gydytojas ar policininkas prisijungia tik savo kortele, todėl visada matau, kas, kada ir kokios informacijos ieškojo apie mane. Galiu tuoj pat šnipus patraukti į teismą“, – tvirtina A. Piperal.
Taip buvo sučiupta viena policijos pareigūnė, naiviai maniusi, kad gali be pėdsakų pašniukštinėti savo vaikiną. Virtuali Estijos infrastruktūra ima daryti teigiamą poveikį. „The Wall Street Journal“ suskaičiavo, kad Estijoje šiuo metu atsidaro daugiausiai su inovatyviomis technologijomis susijusių bendrovių vienam gyventojui. „Skype“ sėkmė – tik simbolis, už kurio stovi daugybė mažiau žinomų pavyzdžių.
„Ką mes darome? Kiekvieną kartą, kai programinės įrangos kūrėjas, pavyzdžiui, JAVA programuotojas, imasi atnaujinti programą, o tai jis daro daug kartų per dieną, kad galėtų patikrinti pakeitimus, užtrunka nuo pusės iki keliolikos minučių. Kuo didesnė bendrovė, kuo didesnė programa, tuo daugiau laiko užtrunka. Mes sugalvojome, kaip šį laiką sumažinti iki nulio. Ši idėja ir buvo bendrovės pradžia“, – pasakoja bendrovės „Zero Turnaround“ įkūrėjas Jevgenijus Kabanovas.
Tačiau taip šauniai pradėjusi, Estija netrukus gali sustoti – trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Valdžia net pristatė bandomąją programą, pagal kurią jau šalies pradinukus moko programavimo pagrindų.
„Viena problema – tai mokyti galintys specialistai, pavyzdžiui, informacinių technologijų. Daug kas nori imtis verslo, tyrimų, bet mokyti nelabai populiaru. Dar didesnė bėda, kad mažai kas imasi informacinių technologijų. Tai populiariau net Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Afrikoje.
Nežinau, kaip įtikinti žmones, kad pasirinkus verslo vadybą tikimybė suklestėti viena iš tūkstančio, o pasirinkus informacines technologijas – viena iš dešimties. Bet žmonės mano, kad tai labai sunku, daug matematikos. Tai netiesa“, – tikina Estijos švietimo ir tyrimų ministras J. Aaviksoo.
„Patys universitetai – beveik verslo pradžia. Jų požiūris teisingas, jie siekia išmokyti, sustiprinti studentus. Kitur universitetai dažnai išsigimsta į biurokratinius dinozaurus, dirbančius sau. Su kolegomis bendradarbiaujame su universitetais. Ir pats noriu padėti, ir žinias pagilinu srityje, kuria su kolegomis domimės. JAVOS pagrindų kursą praėjusį semestrą dėstėme Tartu, šį semestrą Taline. Mokė patys geriausi specialistai pasaulyje, šioje srityje tokių tikrai turime“, – sako „Zero Turnaround“ įkūrėjas J. Kabanovas.
Estija skiria daug dėmesio kibernetiniam saugumui, prieš šešerius metus ji jau patyrė virtualią apgultį, laikinai atskyrusią šalį nuo užsienio. Nuo tada suformuotas savanorių programuotojų dalinys, Estijos iniciatyva atidarytas tarptautinis NATO kibernetinio saugumo centras.
Algirdas Acus, „Labas rytas, Lietuva“
