Estijos Ekonomikos ministerijos valdininko pareikšta nuomonė, kad šalis neparems Lietuvos siekio išsiderėti iš ES Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimą, neatspindi oficialios Estijos pozicijos, penktadienį patikino šalies ambasadorius Vilniuje Andresas Troppas.
Pasak URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorės Violetos Gaižauskaitės, A.Troppas per apsilankymą taip pat pabrėžė, jog Estija gerai supranta sunkumus, su kuriais 2009 metais uždarius Ignalinos AE teks susidurti Lietuvai, bei pakartojo, jog Estija tvirtai remia naujos atominės jėgainės statybą Lietuvoje.
Estijoje, kuri yra viena artimiausių Lietuvos sąjungininkių ir būsima partnerė statant naują atominę elektrinę, šiomis dienomis būta pareiškimų, esą šalis neparems Lietuvos siekio išsiderėti iš ES Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimą, motyvuojamą patirsiamais ekonominiais sunkumais.
Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Energetikos skyriaus viršininkas Einaras Kiselis BNS ketvirtadienį teigė, jog Lietuvai užteks elektros energijos gamybos pajėgumų ir po Ignalinos AE uždarymo 2009-ųjų pabaigoje.
Anot jo, problema veikiau ta, jog kitos elektrinės kūrenamos daugiausiai gamtinėmis dujomis, ir IAE uždarymas smarkiai pabrangins elektros energiją.
Be to, pridūrė E.Kiselis, jei IAE bus uždaryta, lietuviai paspartins naujos atominės jėgainės statybos procesą, o dabar Lietuva, anot estų valdininko, „mėgina išsaugoti Ignalinos AE ir todėl nesirūpina naująja elektrine“.
Po tokių pareiškimų Estijos ambasadorius Vilniuje buvo iškviestas į URM, kur jis supažindintas su Vyriausybinės komisijos, kuriai, atsižvelgiant į numatomą IAE eksploatavimo nutraukimą, pavesta įvertinti visas saugaus energijos teikimo po 2009 metų aplinkybes, veiklos tikslais.
Panašų įpareigojimą URM davė Lietuvos ambasadoriui Taline Juozui Bernatoniui.
Be to, ministras Petras Vaitiekūnas ketina apie tai kalbėtis su estų kolega per ES šalių UR ministrų susitikimą Briuselyje kitos savaitės pradžioje.
Lietuva nori pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują jėgainę, dalyvaujant Latvijai, Estijai ir Lenkijai, ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos jėgainę planuojama visiškai sustabdyti jau 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais. Pirmąjį IAE reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekus branduolinės energijos Lietuvos laukia elektros kainos kilimas ir elektros gamybos ūkio visiška priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.
Derybos su ES dėl galimybės pratęsti Ignalinos AE veiklą, į kurias ir pati Lietuvos Vyriausybė didelių vilčių nededa, turėtų būti pradėtos kitą savaitę, kovo 13-14 dienomis vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
