Estijos povandeninės archeologijos specialistai atskleidė dar vieną Antrojo pasaulinio karo paslaptį - Baltijos jūros gelmėse aptiktas nuskandintas tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas "Prezidentas Smetona".
Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo žūties vieta buvo žinoma apytiksliai - 1945 metų sausį išplaukęs iš Helsinkio uosto jis nuskendo Suomijos įlankoje, patekęs į minų užtvarą.
Kitų šaltinių duomenimis, jį nuskandino vokiečių povandeninis laivas U745.
Talino jūrų muziejaus darbuotojai prieš porą metų pasigyrė aptikę lietuviams brangų laivą, bet vėliau paaiškėjo, kad jų žinios nebuvo tikslios - giluminiais prietaisais užfiksuotas jūros dugne gulintis medinis burlaivis.
"Šįkart neapsirikome - Suomijos įlankos viduryje, maždaug 80 metrų gelmėje, gulintis skenduolis - jūsiškis laivas "Prezidentas Smetona". Dėl to nėra jokių abejonių", - sensacingu radiniu džiaugėsi jau 30 metų Baltijos gelmes naršantis Talino jūrų muziejaus istorikas Vello Massas.
Estų išvadas patvirtino Klaipėdos universiteto povandeninių tyrimų centro specialistas Jūratis Liachovičius: "Baltijos dugne aptikto skenduolio konstrukcija atitinka laivo „Prezidentas Smetona" aprašus, nuotraukas. Iš tikrųjų atrastas vienas mūsų šalies valstybingumo simbolių“.
Šį 1917 metais Vokietijoje pastatytą 60 metrų ilgio ir 586 tonų vandentalpos laivą Lietuva įsigijo 1926 metais ir pavadino tuomečio šalies prezidento Antano Smetonos vardu.
Vienintelis karo laivas saugojo jūros sienas, buvo naudojamas kaip valstybės vadovo jachta.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šventosios uoste stovėjęs laivas „Prezidentas Smetona“ atiteko saugumiečiams. Nuleidus valstybės vėliavą ir išvijus lietuvišką įgulą, jis buvo pervardintas „Pirmūnu“. Okupantai šį laivą Baltijos jūroje naudojo pakrančių apsaugai, minavimui.
Karo pradžioje laivui „Prezidentas Smetona“ buvo suteiktas kitas vardas – „Koral“. 1945 metų pradžioje laivas lydėjo iš Helsinkio į Taliną plukdomą kraną. Manoma, kad Suomijos įlankoje tada jį atakavo ir nuskandino vokiečių povandeninis laivas. Maždaug pusė įgulos narių žuvo.
„Laivo padėtis jūros dugne rodo, kad į jį buvo paleista torpeda - sumaitotas pirmagalys atitrūkęs nuo korpuso. Tokią žūties versiją patvirtina ir rusiški, ir vokiški šaltiniai“, - sakė V.Massas.
