Europos Sąjungos (ES) šalių žemės ūkio ministrai rengiasi kelių dienų sunkioms deryboms dėl prieštaringai vertinamo siūlymo pertvarkyti keliasdešimties milijardų vertės bendrąją žemės ūkio politiką.
Europos Komisijos atstovas žemės ūkiui Gregoras Kroichuberis (Gregor Kreuzhuber) žurnalistams sakė, jog artėja "paskutiniojo teismo diena", kadangi jau birželio 11-ąją prasidės ES šalių žemės ūkio ministrų derybos dėl siūlomų reformų. "Laukia ilgos dienos ir ilgos naktys sunkaus darbo", - sakė Briuselio pareigūnas. G. Kroichuberis (Gregor Kreuzhuber) pridūrė esąs įsitikinęs, kad ministrams pavyks susitarti dėl "drąsių reformų", kurios būtinos norint racionalizuoti ir modernizuoti Europos žemės ūkio sektorių.
Vis dėlto Europos Komisijos atstovas nurodė, jog reformų planui gali pakenkti kai kurių ES vyriausybių priešinimasis. Dėl ES žemės ūkio komisaro Franco Fišlerio (Franz Fischler) pasiūlytų reformų tebesispyrioja keletas valstybių narių, tarp jų ir žemės ūkio milžinė Prancūzija. Pakeitimams priešinasi ir įtakingos Europos žemdirbių organizacijos.
Manoma, kad žemės ūkio klausimai turėjo dominuoti ir per antradienį Berlyne vykusį Prancūzijos Prezidento Žako Širako (Jacques Chirac) bei Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schroeder) susitikimą. Tačiau nors ir pripažindama Paryžiaus-Berlyno ašies svarbą, ypač kalbant apie žemės ūkį, Europos Komisija akcentavo, jog bet koks dvišalis susitarimas turi būti priimtinas kitoms ES valstybėms.
ES vykdomoji institucija pridūrė, kad derybų Liuksemburge žlugimas sugrąžintų į tuos laikus, kai Europos ūkininkai krovė jautienos ir sviesto pertekliaus kalnus. Nepriėmus sprendimo taip pat būtų sulaukta priekaištų iš bendrosios žemės ūkio politikos kritikų tiek pačioje ES, tiek ir už jos ribų. Be to, tikriausiai pasigirstų kaltinimas esą Europa kliudo tebevykstančioms Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) šalių deryboms dėl prekybos liberalizavimo.
"Mūsų žemės ūkio politikai reikia reformos ir jos reikia dabar", - prieš susitikimą Liuksemburge teigė F. Fišleris (Franz Fischler). Pernai komisaro pateiktas reformų projektas siūlo radikaliai peržiūrėti jau 45 metus vykdomą bendrąją žemės ūkio politiką.
Svarbiausia, kad F. Fišleris (Franz Fischler) ragina panaikinti ilgametę sąsają tarp ES žemės ūkio subsidijų ir gamybos. Pasak kritikų, būtent ši sąsaja lėmė niekam nereikalingą perteklinę gamybą. Be to, Europos Komisija norėtų per kelerius ateinančius metus mažinti tiesiogines išmokas žemdirbiams ir sukaupti daugiau lėšų remti kaimo plėtrai. Pagal naujuosius siūlymus išmokų dydis taip pat priklausytų nuo ūkininkų gebėjimo laikytis griežtų aplinkosaugos, saugos ir higienos bei gyvūnų apsaugos reikalavimų.
ES vykdomoji institucija yra tvirtai įsitikinusi, kad jos siūloma su gamyba nesusieta išmokų sistema neiškraipytų prekybos ir todėl atitiktų PPO taisykles. PPO narės ne kartą kaltino ES esą žemės ūkio produkcijos dempingo kainomis atsikratoma besivystančiose šalyse ir taip kenkiama šių valstybių ūkininkams.
Europos Komisija taip pat tvirtina, jog prieš įstojant į ES išlaidas žemės ūkiui būtina apkarpyti dešimčiai šalių kandidačių, daugelyje kurių, įskaitant Lenkiją, žemės ūkis yra labai svarbus ekonomikos sektorius. Naujosios narės, tarp jų Lietuva, prie ES prisijungs kitų metų gegužę.
dpa-ELTA
