Iš Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų firmos „Mossack Fonseca“ nutekinti 11,5 mln. dokumentų atskleidė, kad ji padėjo tūkstančiams pavienių asmenų ir bendrovių iš viso pasaulio steigti vadinamąsias priedangos įmones ir atidaryti ofšorines sąskaitas mokesčių rojais vadinamose šalyse. Tokios sąskaitos neretai slepia tikrąjį turto savininką, todėl dažnai naudojamos kaip priemonė nuslėpti mokesčius, plauti pinigus ar mokėti kyšius.
Vadinamųjų Panamos popierių skandalas jau privertė atsistatydinti Islandijos vyriausybės vadovą Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną ir iškėlė rimtų klausimų dėl Argentinos bei Ukrainos prezidentų, aukštų Kinijos politikų, garsių aktorių, atletų ir artimiausios Rusijos lyderio Vladimiro Putino aplinkos žmonių, kurie, kaip kai kas tvirtina, netiesiogiai gavo naudos iš tokių sąskaitų, finansinius sandorius.
„Žmonėms įgriso tokie piktinantys dalykai“, – pareiškė ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici, griežtai supliekęs tokias šalis, kaip Panama, kurios sudaro galimybes naudotis tokiomis slapiomis sąskaitomis.
„Pinigų sumos, jurisdikcijos ir vardai, siejami su šiuo reikalu, atvirai kalbant, šokiruoja“, – sakė P.Moscovici.
ES yra paskelbusi Panamą šalimi, kuri nebendradarbiauja mokesčių klausimais. P.Moscovici paragino šalį „peržiūrėti savo poziciją šiuo klausimu“.
ES turi būti „pasirengusi paskelbti jiems atitinkamas sankcijas, jei jie atsisakys keistis“, sakė eurokomisaras, kuruojantis ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus.
Šios Centrinės Amerikos šalies vyriausybė žada aktyvesnį bendradarbiavimą.
Trečiadienį Panamos prezidentas Juanas Carlosas Varela paskelbė, jog sudarytas tarptautinis ekspertų komitetas, kuriam pavesta parengti rekomendacijas dėl būdų, kaip padidinti skaidrumą ofšoriniame finansų sektoriuje.
Tačiau J.C.Varela gynė savo šalį nuo turtingųjų šalių, kurios, pasak jo, pačios ignoruoja savo trūkumus ir nesąžiningai stigmatizuoja Panamą, „žiniasklaidos atakų“.
