Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį susitinka Briuselyje trokšdami pademonstruoti, kad Europa gali spręsti neatidėliotinus reikalus, tokius kaip naftos kainos, ir tuo pačiu metu valdyti krizę, kurią sukėlė Airijos sprendimas atmesti Lisabonos sutartį.
27 valstybių ir vyriausybių vadovai trečiadienį vakare sulaukė tam tikro padrąsinimo - Didžiosios Britanijos parlamentas pritarė Lisabonos sutarčiai, kuria siekiama modernizuoti besiplečiančio bloko institucijas.
Po audringų debatų nerenkami aukštieji Lordų Rūmai iš esmės ratifikavo sutartį, kurį turėjo pakeisti prancūzų ir olandų atmestą bloko konstituciją.
Didžioji Britanija, kuri yra viena euroskeptiškiausių Bendrijos narių, tokiu būdu tapo pirmąja valstybe, patvirtinusia sutartį po prieš savaitę įvykusio Airijos referendumo.
Norėdami parodyti, kad airių "ne" sutarties nesužlugdė, Europos lyderiai turi patvirtinti, kad aštuonios narės, kurios sutarties dar neratifikavo, turėtų tęsti ratifikavimo procesą savo parlamentuose.
Viliamasi, kad Čekija, kurios euroskeptiškas prezidentas Vaclavas Klausas penktadienį paskelbė, kad Lisabonos sutartis yra palaidota, šio ryžtingo nusiteikimo nesužlugdys.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį Liuksemburge pažadėjo duoti Airijai laiko ir galimybių ieškoti išeities iš institucinės krizės, tad niekas nesitiki, kad išeitis bus rasta jau šią savaitę.
Tačiau Europos lyderiai nori iki spalio suformuluoti planą, kad Sąjunga nepakliūtų į ilgos savianalizės spąstus, sako diplomatai.
Briuselyje aiškiai jaučiamos dežaviu nuotaikos, nes tas konstitucijos projektas 2005 metais žlugo dėl Prancūzijos ir Olandijos rinkėjų per referendumus pareikšto "ne".
Šį kartą ES nori pademonstruoti, kad vis tiek gali susitelkti ties svarbiais einamaisiais klausimais ir iš tikrųjų vadovauti ES, o ne diskutuoti, kaip jai reiktų vadovauti.
Todėl svarbus viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimas bus naftos ir maisto kainų augimas.
Vienas dalykas, kurį airiai aiškiai parodė lyderiams, yra tas, kad reikia daugiau dėmesio skirti kasdieniams rūpesčiams, kuriais gyvena beveik pusė milijardo ES piliečių.
Tokį signalą akcentuoja ir su problemomis susiduriančių ūkininkų, žvejų ir vežėjų protestai Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
Lyderių, kurie nori pademonstruoti, kad Europos projektas nebuvo paralyžiuotas, laukia rimtas iššūkis - jiems reikia parodyti, kad jų atsakymai į didžiausias piliečių problemas yra ne kalbos, o darbai.
Tačiau AFP gautame viršūnių susitikimo išvadų projekte, kurį iš anksto parengė ambasadoriai ir užsienio reikalų ministrai, paprasčiausiai rekomenduojamos miglotos priemonės aukštų naftos kainų smūgiui sušvelninti.
Lyderiai taip pat aptars svarbius užsienio santykių klausimus, tokius kaip galimybė panaikinti sankcijas Kubai ir būsimieji Zimbabvės rinkimai.
