Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį (10.16) susiginčijo dėl naujosios Konstitucijos, kuri tiktų nuo 2004 metų gegužės išsiplėsiančiam naujam valstybių blokui Europoje.
Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis), išėjęs per pertrauką iš posėdžių salės, sakė žurnalistams kategoriškai atmetęs Ispanijos ir būsimos ES narės Lenkijos pasiūlymą palikti joms daugiau balsų.
"Nematome tam jokios galimybės", - trumpai pareiškė G. Schroederis. Be to, jis pridūrė, kad Vokietija, Prancūzija ir Rusija ketina pritarti naujajai JT Saugumo Tarybos rezoliucijai, kurios projektą parengė JAV.
Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Azanaras (Chosė Marija Asnaras) pakartojo, kad jis norįs išsaugoti balsų teises, dėl kurių buvo sutarta 2000 metais Nicoje. Nors atrodė, kad jis neatsisakytų ir tam tikrų kompromisų. "Galime derėtis dėl visko... plačiame kontekste", - sakė jis.
Diplomatai ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujančios Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) sakė siekiąs kompromiso su Lenkija ir Ispanija dėl dviejų ES komisarų ir daugiau vietų Europos Parlamente, jei joms būtų sumažintas balsų skaičius.
Penkiolikos dabartinių ES narių ir dešimties kandidačių vadovai siekia bendro susitarimo dar prieš 2004 metų gegužės 1 dieną, kai ES išsiplės.
Pasak S. Berlusconi, būtina iki gruodžio vidurio baigti Romoje prasidėjusias derybas dėl ES Konstitucijos. Gali būti, jog, norint šito pasiekti, teks surengti dar vieną papildomą ES viršūnių susitikimą kitą mėnesį.
Savo žodį nori tarti ir mažosios ES narės ir kandidatės. Austrijos užsienio reikalų ministrė Benita Ferrer-Waldner (Benita Ferero Valdner) pareiškė pritarianti mažųjų šalių reikalavimui turėti savo atstovą Europos Komisijoje.
"Mūsų pozicija - po vieną komisarą kiekvienai šaliai", - pabrėžė ji. Tačiau didžiosios valstybės, tokios kaip Prancūzija, Vokietija, nori sumažinti komisarų skaičių, tuomet mažosios šalys automatiškai netektų savo atstovų.
Austrijos ministrė dar abejojo dėl ES užsienio reikalų ministro posto. Anot jos, svarbu, kam turės toks ministras atsiskaityti - ES šalių vyriausybėms ar Europos Komisijai Briuselyje.
dpa-ELTA
