Pareigingam Europos Sąjungos (ES) piliečiui nukeliauti iš Šiaurės Estijos į Pietų Portugaliją neparodžius paso greitai gali nebepavykti.
Kai balandžio pabaigoje Prancūzija ir Italija paskelbė planus griežtinti pasienio kontrolę, analitikai suskubo lyginti Šengeno zonos apribojimus su nesibaigiančiais sunkumais dėl euro. Kaip ir bendroji valiuta, laisvo žmonių ir prekių judėjimo zona kol kas yra didžiausi ES laimėjimai.
Imsis priemonių
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso praėjusią savaitę pristatė oficialų EK siūlymą leisti laikinai taikyti Šengeno zonos apribojimus, esą jie padės ES valstybėms suvaldyti nelegalios migracijos bangą, kuri kilo įsiplieskus neramumams Šiaurės Afrikoje.
Atsakydamas į Italijos ir Prancūzijos vadovų laišką J. M. Barroso sutiko atsižvelgti į ankstesnius šių valstybių reikalavimus spręsti imigrantų problemą ir apsvarstyti galimybę aptnaujinti patikros procedūras ES valstybių pasienio postuose. Jis pabrėžė, kad tai ,,tik viena iš galimybių" riboti imigrantų srautą, esą bus ieškoma ir kitų būdų.
Prancūzijos ir Italijos ginčas įsiplieskė dėl daugiau nei 25 tūkst. imigrantų iš Tuniso bandymų iš Italijos patekti į Prancūziją. Per pastarąsias dienas dar bent 2,5 tūkst. nelegalių migrantų išsilaipino Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje ir kelia įtampą tarp Maltos ir Italijos dėl prieglobsčio suteikimo.
Kratosi migrantų
EK siunčiama žinia aiški: ES turi žvelgti į migraciją ne tik kaip į pasienio valstybių problemą. Italija – artimiausia Šiaurės Afrikai Europos šalis, natūralu, yra ir pagrindinė nelegalių migrantų landa į ES. O Prancūzija – daugumos prancūziškai kalbančių buvusių kolonijinių valstybių migrantų paskutinė stotelė.
Prancūzija pasienio kontrolę sugriežtino jau kovą, kai jos ir Italijos sieną kertančius traukinius pradėjo reguliariai tikrinti prancūzų žandarai. Trumpam buvo sustabdytas Italijos traukinių susisiekimas su pietiniais Prancūzijos miestais.
Nuo to laiko į Italiją grąžinta daugiau nei tūkstantis migrantų. O Italija daugiau nei 20 tūkst. migrantų suteikė laikinus dokumentus legaliai kirsti ES sienas. ,,Atsilygindama" Prancūzija įsakė pasienio pareigūnams prašyti išsamesnių dokumentų, tokių kaip finansinių galimybių išsilaikyti Prancūzijoje įrodymas.
Įsiplieskus ginčui aikštingasis Italijos premjeras S. Berlusconi prabilo net apie galimybę pasitraukti iš Šengeno.
Keis ,,kritinę padėtį"
Pagal šiandien galiojančias taisykles Šengeno zonos valstybės (visos ES valstybės, išskyrus JK, Bulgariją, Rumuniją ir Airiją – aut. past.) esant kritinei padėčiai gali sustiprinti pasienio kontrolę. Taigi S. Berlusconi ir N. Sarkozy pasišovė pasinaudoti ,,kritine padėtimi" dėl plūstančių migrantų.
„Mes norime, kad Šengenas išsilaikytų, bet tam jis turi būti reformuotas“, – po susitikimo su Italijos premjeru Romoje sakė N. Sarkozy.
Vis dėlto pasiekti šį susitarimą migrantų problemą sprendžiančioms šalims bus sunku – naujas taisykles turės patvirtinti bent 23 laisvu judėjimu patenkintos ES valstybės.
Padėtis atrodo neišsprendžiama – Šengeno taisyklių sugriežtinimas bet kokiu atveju užims daug laiko. Iki tol Tuniso migrantų problema jau gali būti išblėsusi, o kitoms valstybėms reformomis bus suteikta galimybė bet kada apriboti sienos kirtimą.
Šengeno zona
1997 metais įsigaliojus Šengeno sutarčiai atsirado galimybė laisvai judėti prekėms ir žmonėms ES zonoje.
Graikijos pasienyje vis dar tikrinami pasai dėl didelio imigrantų per sieną su Turkija srauto.
Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimas prie ES sustabdytas dėl neišspręsto romų klausimo.
Pagal ES žmogaus teisių konvenciją migrantai, kurie gali įrodyti esą pabėgėliai iš konflikto zonos, gali prašyti prieglobsčio.
ES valstybių vidaus reikalų ministrai gegužės 12-ąją šaukiami į skubų posėdį dėl migracijos iš Šiaurės Afrikos į ES bangos.
Ingrida Mačiulaitytė
