Užsienio įmonės, plečiančios savo veiklą Baltijos šalyse, susiduria su tam tikrais trukdžiais – Estijoje jie negali įsigyti interneto domeno su „.ee“ galūne. Šie apribojimai galioja net ir Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, bendrovėms.
Paskutiniais duomenimis, šią tvarką žadama keisti.
„Estiškus domenus registruojanti bendrovė „EEnet“ paskelbė, kad artimiausiu metu pakeis domenų registracijos tvarką ir neribos kitų šalių asmenų teisių registruoti estiškus domenus“, – Verslosavaite.lt teigė „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas Andrius Iškauskas.
Dar galioja senos taisyklės
Kol kas galioja senos taisyklės. Advokatas A. Iškauskas teigė, kad dabar pagal Estijos „.ee“ duomenų registravimo taisykles, adresą su šia galūne gali registruoti tik organizacijos, registruotos Estijoje arba Estijos gyventojai.
Be to, dar viena registravimo taisyklė – viena organizacija ar gyventojas gali registruoti tik vieną domeną. Lietuvoje žmogus gali turėti kiek nori domenų.
„Nors Estijoje galima įsigyti tik vieną domeną, bet jis yra nemokamas. Lietuvoje ir fizinis, ir juridinis asmuo gali registruoti neribotą kiekį adresų, o domeno kaina gali svyruoti, nes kiekvienas paslaugos teikėjas ją Lietuvoje nustato individualiai“, – Verslosavaite.lt teigė Serveriai.lt projektų vadovė Agnė Kutkauskaitė.
Taisyklės kelia pasipiktinimą
„Tokia tvarka kėlė užsienio kompanijų nepasitenkinimą, nes joms tai trukdė plėtoti verslą Estijoje. Netgi buvo kreiptasi į Europos Komisiją, prašyta pradėti tyrimą, ar tokie Estijos veiksmai nėra trukdis laisvai teikti paslaugas Europos Sąjungos teritorijoje ir ar tokiu būdu nėra diskriminuojami ne Estijos gyventojai“, – pasakojo A. Iškauskas.
Europos Komisija tyrimo nepradėjo, motyvuodama tuo, kad Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja domenų registracijos.
Vienintelė galimybė – įsteigti įmonę
„Tokios registrų taisyklės atsirado todėl, kad valstybė turi savo monopolį ir perdėtai saugo savo rinką“, – teigė UAB „Informacijos alėja“ direktorius Remigijus Laurutis.
Pasak A. Iškausko, ekonomiškai nepagrįstas yra ir įmonės steigimas, nors tai yra vienintelė oficiali galimybė patekti į estiškų domenų registrų centrus.
Iki šiol užsienio įmonės ieško Estijoje asmenų, kurie sutiktų savo vardu registruoti domeną ir leistų jį naudoti užsienio įmonei.
Estija – ne vienintelė
R. Laurutis teigia, kad panašių taisyklių kaip Estijoje yra laikomasi Suomijoje, Norvegijoje bei Bulgarijoje.
„Latvijoje galima registruoti domeną, jei nėra latviškos įmonės tokiu pačiu vardu. Jų domenų registravimo centras teigia, kad registruoti domenus gali visi, bet jei šio domeno panorės Latvijos įmonė, tai jis bus atiduotas Latvijos įmonei“, – Verslosavaite.lt teigė R. Laurutis.
Domreg.lt atstovas Tomas Mackus paminėjo, kad ir Vokietijoje taikomi tam tikri domeno registravimo apribojimai.
„Nurodytas „.de“ domeno techninio kontakto adresas turi būti Vokietijoje“, – sakė T. Mackus.
Aistė Liudvinaitytė
