Daugiau nei dvejus metus trunkančiame Maskvos kare prieš kaimyninę šalį Kyjivo kariams sunkiai sekasi sulaikyti Rusijos kariuomenę, sutrikus ginklų tiekimui iš Vakarų šalių.
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar labiau sustiprino savo valdžią šalyje, užsitikrinęs naują šešerių metų kadenciją rinkimuose be realios opozicijos.
Pagal pasiūlymą, kuris yra svarbus klausimas aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje, Kyjivui būtų galima skirti apie tris milijardus eurų per metus, jeigu pareigūnai galiausiai tam uždegtų žalią šviesą.
„Džiaugiuosi, kad vadovai pritarė mūsų pasiūlymui panaudoti specialias pajamas, gautas iš imobilizuoto Rusijos turto. Tai suteiks lėšų karinei įrangai Ukrainai“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.
ES siekia rasti daugiau lėšų Ukrainai, kol Vašingtono – kito didelio Kyjivo rėmėjo – 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) paramos paketas vis dar blokuojamas Kongrese.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuotoliniu būdu kreipdamasis į 27 ES šalių lyderius, pareiškė, kad šaudmenų trūkumas, su kuriuo susiduria jo kariai, „žemina Europą“.
„Europa gali duoti daugiau, ir dabar būtina tai įrodyti“, – teigė jis, taip pat ragindamas atsiųsti papildomų oro gynybos sistemų po naujausio smūgio Kyjivui.
Kremlius grasina atsakomaisiais veiksmais
ES vadovai primygtinai tvirtino, kad planas, pagal kurį būtų taikomasi į pelną, gautą iš įšaldyto turto, yra teisiškai pagrįstas.
Tačiau Kremlius įspėjo, kad reaguodamas į tai panaudos teisinius ir „kitus atsakomuosius veiksmus“.
Vadovai aptarė ne tik pastangas į Kyjivą pristatyti daugiau ginklų, bet ir būdus, kaip paskatinti Europos gynybos pramonę, kad būtų galima apginkluoti Ukrainą ir stiprinti savo pajėgas.
Briuselis pateikė daugybę pasiūlymų, kuriais siekiama padidinti pajėgumus, tačiau skundžiamasi, kad Europa vis dar veikia nepakankamai sparčiai.
Kai Rusijos ekonomika persitvarko į karo ekonomiką, ES nesilaikė praėjusiais metais duoto pažado iki šio mėnesio nusiųsti Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Tuo metu Čekija ėmėsi iniciatyvos ir siekia visame pasaulyje surinkti šimtus tūkstančių šaudmenų Kyjivui.
Prancūzija ir Estija pasiūlė idėją pasinaudoti bendru skolinimusi, panašiu į didžiulį COVID-19 pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, kad dabar būtų galima finansuoti gynybos išlaidas.
Tačiau dauguma valstybių narių, vadovaujamos „taupiųjų“ šalių, tokių kaip Vokietija, nenori eiti taip toli.
Todėl vadovai paragino ES skolinimo padalinį – Europos investicijų banką – padidinti finansavimą gynybos sektoriui.
Šiuo metu bankas gali investuoti tik į nedidelį skaičių „dvejopos paskirties produktų“, galinčių atlikti ir karinę, ir civilinę funkciją.
Ragina skelbti paliaubas Gazos Ruože
Nors daugiausia dėmesio aukščiausiojo lygio susitikime buvo skiriama atsakui į konfliktą Ukrainoje, ES lyderiams taip pat pat pavyko parodyti retą vieningą poziciją dėl karo Gazos Ruože.
Bendrame pareiškime jie paragino „nedelsiant sustabdyti Izraelio puolimą dėl humanitarinių priežasčių“ ir įspėjo nepradėti sausumos operacijos Rafoje.
Vadovai, kurių dalis tvirtai remia izraeliečių, o kita dalis – labiau palestiniečių pusę, teigė, kad yra „pasibaisėję precedento neturinčiomis civilių žmonių aukomis ir kritine humanitarine padėtimi“.
ES vadovai taip pat uždegė žalią šviesą deryboms dėl narystės su Bosnija, Rusijos pradėtam karui paskatinus pastangas dėl bloko plėtros.
Tačiau diplomatai pridūrė, kad derybos galėtų prasidėti tik tada, kai ši Balkanų valstybė įvykdys daugiau reformų.
