Dalis meistrų tokiais Briuselio užmojais piktinasi, o kiti sako, kad tik laiko klausimas, kada rinką pasieks alternatyvos, tad spalvotų piešinių mėgėjams tereikia kantrybės. Vilniečio Manto petį papuoš didelė tatuiruotė. Ji vaikinui – pirmoji.
„Biškį spalvota, biškį ne. Biškį spalvų, kad gražiau atrodytų“, – sako Mantas.
Piešinyje ant kūno – net keletas spalvotų detalių.
„Naudoju 4 spalvas. Pilkus atspalvius, taip pat spalvotus – mėlyną, žalią, raudoną. Ji ne visa bus spalvota, o atskiri elementai. Vilko akys – mėlynos, merginos – žalios, ir bus dar raudona rožė“, – pasakoja salono „Jerrys tattoo“ meistras Leonid.
O iškart ir dilema, ką daryti su spalvomis, ypač raudona, mat ją, kaip ir dar daug kitų spalvų, Europos Sąjunga uždraudė. Esą dėl jose esančių cheminių medžiagų: dažiklių, konservantų, stabilizatorių kenksmingo poveikio. Lietuvoje dar metus leidžiama naudoti senuosius mėlynus ir žalius dažiklius.
„Tam tikri chemikalai yra rašalo sudėtyje, kuris naudojamas daryti tatuiruotes ir gali būti pavojingi žmogaus sveikatai, todėl komisija pritaikė draudimus šiems pavojingiems chemikalams, kurių gausu spalvotuose dažuose“, – teigia Europos Komisijos atstovė Sonya Gospodinova.
„Siekiant išvengti ilgalaikio poveikio ir rimtą poveikį sukeliančių medžiagų – kaip vėžį, genetines mutacijas, toksiškas reprodukcijai medžiagas. Dėl žmogaus sveikatos reikia kontroliuoti tą riziką, kurią įvairiopos sudėtis cheminiai mišiniai įvedami į odą, įšvirkščiami į akies obuolį ar gleivines gali kelti“, – aiškina nacionalinio visuomenės sveikatos centro patarėja Regina Burbienė.
Tokie draudimai šokiruoja tatuiruočių meistrus. Šie atkerta, kad aiškių mokslinių įrodymų dėl neigiamo poveikio sveikatai nėra, o ir klientai nesiskundžia.
„Mano patirtis – 10 metų, niekada klientai neturėjo bėdų būtent dėl spalvos, viskas buvo gerai. Dirba juk visame pasaulyje, o kažkodėl tik Europos Sąjunga nusprendė apriboti“, – piktinasi Leonid.
Kaip teks dirbti ir ką sakyti spalvotų tatuiruočių mylėtojams – meistrai sako nežinantys. Kada bus sukurti ir rinką pasieks dažai su saugiomis medžiagomis – vis dar nežinia.
„Bus sunkumų, darysime, kaip sakoma, tik juodai baltas. Teks atsisakyti mylimų spalvų. Yra žmonės, kuriems patinka spalvotos tatuiruotės, ir jie tik jas renkasi, puošiasi tik spalvotomis. Kaip su jais elgtis? O ką daryti su tais, kuriems jau pradėjome daryti spalvotas tatuiruotes, kaip užbaigti su jais – nežinia“, – sako Leonid.
Nepasitenkinimą Europos Komisijos nutarimais lieja ir įvairių šalių tatuiruočių meistrai, ir savo kūną jomis marginantys užsieniečiai.
„Tai tas pats, kas uždrausti kepykloje miltus. Tai kvaila. Jei neturėsime spalvų ar rašalo, su kuriuo dirbame, tai su kuo mes tada dirbsime?“, – piktinasi tatuiruočių meistras iš Prancūzijos Cyril Auville.
„Jie deda į maistą krūvas dalykų, kurie kenkia sveikatai, o tada „išlenda“ su kažkuo dėl tatuiruočių dažų, kurie, buvo naudojami 30 metų ir yra išbandyti bei pasitvirtinę“, – kalba klientė Anne Keyen.
O specialistai sako, kad alternatyvų rinkoje jau atsiranda ir gamintojai siūlo tatuiruočių dažus su nekenksmingomis medžiagomis. Tad nepaisantiems šių naujausių Europos sąjungos draudimų ir naudojančių netinkamus dažus gresia baudos. Užsienyje jos skaičiuojamos ir dešimtimis tūkstančių, Lietuvoje gerokai kuklesnės – nuo 60 eurų fiziniams asmenims iki 600 eurų įmonėms.
„Tai nemalonumas pačiam ir reputacija paslaugos, ir kiekvienam verslininkui yra malonu ir garbinga dirbti su saugiomis medžiagomis ir nevirpėti prieš nieką“, – sako R. Burbienė.
Vis dėlto, neatmetama, kad dalis meistrų apeidami draudimus gali trauktis į pogrindį ir nelegaliai daryti spalvotas tatuiruotes.
