Šiandien Vilniuje pasibaigė dvi dienas trukusi Neformali sveikatos apsaugos ministrų taryba – pirmoji Neformali ministrų taryba Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Susitikime daugiausiai dėmesio skirta trims temoms: jaunimo rūkymui, vyresnio amžiaus žmonių psichinei gerovei ir tvarioms sveikatos apsaugos sistemoms.
Susitikime dalyvavo ES šalių narių sveikatos apsaugos ministrai, Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, taip pat ES sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras Tonio Borgas.
Neformalioje taryboje daug aštrių pasisakymų išprovokavo klausimas, kaip mažinti tabako pramonės poveikį jaunam žmogui. Susitikime kalbėję pranešėjai atkreipė dėmesį, kad nuo su rūkymų susijusių ligų XX a. mirė apie 100 mln. žmonių. Pasak pranešėjų, tabako pramonės tikslas – užsiauginti vartotoją, padaryti jį priklausomą nuo pat mažumės. „Tabako industrija investuoja į jaunus žmones ir nuolat plečia savo klientų ratą. ES šalys narės yra pasiryžusios kovoti už savo piliečių ateitį“, - pažymėjo sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis. Neformalios tarybos nariai vienbalsiai sutarė, kad ES piliečių žalojimas tabaku yra socialiai pražūtinga ir finansiškai neatsakinga praktika.
Kalbėdami apie vyresnio amžiaus žmonių psichinę gerovę, Neformalios tarybos dalyviai pripažino medicininę, socialinę ir ekonominę sveiko senėjimo svarbą. Komisaras Tonio Borgas pabrėžė: „Būtent dėl psichinės sveikatos problemų ES šalys praranda darbingus, pridėtinę vertę kuriančius piliečius“. Neformalios tarybos nariai sutiko, kad dėmesys turi būti skirtas ieškoti sprendimų, kaip žmones su psichinės sveikatos problemomis integruoti tiek į bendruomenę, tiek į darbo rinką. Pasak delegatų, streso lygio darbo vietoje sumažinimas jau būtų žingsnis į priekį.
Susitikime taip pat aptarta būtinybė pereiti prie iššūkius atlaikančių – tvarių - sveikatos apsaugos sistemų. Ministras V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad šiuo metu ES sveikatos apsaugos srityje susiduriama su labai rimtais iššūkiais: kintančia demografine padėtimi, ekonominėmis problemomis, naujų technologijų įsisavinimu. „Sveikatos apsauga kainuoja daug, bet piliečių poreikių nepatenkina. Sveikatos apsaugos sistemos turi būti ne tik pasirengusios iššūkiams, bet ir eiti priekyje jų: ar kas įsivaizduoja likimą šalies, kurioje nacionalinė sveikatos apsaugos sistema bankrutuotų?“, - sakė ministras.
