Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą Lietuva gauna nuo 2004m. 2007 – 2013 finansiniu laikotarpiu yra numatytos trys prioritetinės kryptys, pagal kurias gaunama parama: tai Konvergencijos, Regioninio konkurencingumo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo programos.
ES struktūrine parama gali naudotis tiek smulkios ir vidutinės, tiek stambios įmonės. Paramą administruojančios Lietuvos institucijos verslininkus ragina aktyviai naudotis ES lėšomis ir pataria daugiausia dėmesio skirti inovaciniams bei ilgalaikės plėtros projektams.
ES struktūrinės paramos paskirstymas
Finansų ministerijos duomenimis, 2004 metais į Lietuvos biudžetą gauta 1390 mln. litų ES finansinės paramos; 2005 metais atitinkamai – 2003 mln.; 2006 metais – 2162 mln. litų, 2007 metais - 3086 mln. litų ES finansinės paramos.
Pasibaigus deryboms dėl naujos finansinės programos 2007–2013 m., Lietuvai iš ES biudžeto minėtu laikotarpiu planuojama skirti 36,8 mlrd. Litų.
Vidutiniškai per metus tai sudarys 5,25 mlrd. litų Palyginti su 2004–2006 m. laikotarpiu, vidutiniškai per metus parama išaugs apie 55 proc. Daugiausia ES lėšų 2007–2013 m. skiriama struktūrinei paramai – 21,0 mlrd. litų ir žemės ūkiui – 8,9 mlrd. litų.
Didžiausias dėmesys šiuo laikotarpiu bus skirtas sanglaudos skatinimo ir ekonomikos augimo veiksmų programoms:
ES struktūriniai fondai
ES parama skirstoma per įvairius fondus, įgyvendinančius skirtingas priemones.
Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.
Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines (pirmiausia užimtumo) problemas ir finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą.
Sanglaudos fondas įsteigtas pagal Mastrichto sutartį, įsigaliojusią 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams.
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami 682 ES struktūrinių fondų remiami projektai. Iš viso jiems skirta 3 999 858 289,63 Lt.
2007-2013 m. ES struktūrinės paramos paskirstymas tarp investicinių sričių:
Santrumpos:
ESF – Europos socialinis fondas
SF – Sanglaudos fondas
ERPF – Europos regioninės plėtros fondas
Parama verslui
2007-2013 m. didžioji dalis ES struktūrinių fondų paramos lėšų - beveik 11 mlrd. litų - yra skirta Lietuvos konkurencingumo didinimo, gamybos modernizavimo ir kitiems ekonomikos plėtrą skatinantiems projektams.
Didžiausia verslui skirta parama teikiama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą, kuri skirstoma į prioritetus, o šie savo ruožtu - į priemones, pagal kurias įgyvendinami skirtingi projektų tikslai. Tačiau dalis verslo įmonėms tinkamos paramos yra ir kitose programose: Žmogiškųjų išteklių plėtros, Sanglaudos skatinimo ir Lietuvos kaimo plėtros.
2007-2013 m. ES teikiama parama pagal finansuojamas veiklas, priemones ir tikslą yra daug įvairesnė nei 2004-2006 m. Šiuo etapu didelė dalis paramos teikiama mokslinių tyrimų plėtrai ir investicijoms į naują įrangą, verslo valdymo sistemas, standartų diegimą ir pan.
Paramą administruojančių institucijų atstovų teigimu, Lietuvos verslui pasinaudoti ES struktūrinių fondų pagalba yra itin naudinga. Net ir sunkmečiu ši parama gali padėti diegti inovacijas, vystyti plėtrą bei siekti partnerystės ir bendradarbiavimo su užsienio verslo atstovais.
„Šiuo metu esminės paramos kryptys verslui yra plėtra ir inovacijos, technologinės bazės stiprinimas, kvalifikacijos kėlimas, tyrimai ir investicinė veikla. Labai svarbu suvokti, kad ES parama nėra „pinigų gavimas“ ar labdara; ši parama neteikiama įmonėms – ji teikiama įmonių veiklai. Džiugu pastebėti, kad lietuviai verslininkai ima tai suprasti ir labiausiai domisi būtent inovacijomis – sunkmečiu tai yra geriausias sprendimas“, - sako Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas. Pasak jo, nors prasidėjus sunkmečiui kai kurios įmonės yra priverstos atsisakyti ES paramos, tai nėra masinė tendencija. „Paramos forma yra labai paprasta: pirma verslininkas turi investuoti, o tuomet jam pervedamos lėšos iš ES struktūrinių fondų. Anksčiau dauguma verslininkų lėšų investicijoms skolindavosi iš bankų, tačiau sunkmečiu sugriežtėjus kreditavimo sąlygoms, tai tapo vargiai įmanoma. Tad natūralu, jog ne visi išgali vykdyti pasirinktą strategiją ir yra priversti atsisakyti paramos. Kita vertus, būtent sunkmečiu atsiskleidžia, kurios įmonės yra išties inovatyvios: inovacijos – tai pokyčiai, o pokyčiai visuomet susiję su rizika. Taigi įmonės, kurios yra dinamiškos ir nuolat pasirengusios imtis inovacijų, į krizę žiūri kaip į dar vieną galimybę keistis ir nenustoja investuoti į ilgalaikę plėtrą“, - teigia K.Gečas.
Anot jo, ES struktūrinių fondų parama verslui Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje. „Tad taip mes tampame patrauklūs ir užsienio investuotojams: jei kitose Europos šalyse įmonė gali tikėtis 100 ar 200 tūkst. eurų paramos, tai Lietuvoje ši suma gali siekti ir milijonus. Vadinasi, ir projektai bei plėtra yra kur kas didesnio masto. Manau, tai reikia vertinti kaip vieną Lietuvos patrauklumo užsienio investicijoms aspektų“, - įsitikinęs K.Gečas. Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuvos verslininkai yra itin atviri ir mielai siekia tarptautinio bendradarbiavimo bei partnerystės.
Sėkmingai įgyvendinami ES paramos projektai
Pasak Lietuvos verslo paramos agentūros direktoriaus Sauliaus Jakšto, kol kas visa ES parama yra įsisavinama ir dauguma vykdomų projektų yra sėkmingi. „Mūsų administruota ES parama 2004-2006 m. buvo panaudota efektyviai - visos lėšos (1 mlrd. 104 mln. litų) panaudotos, 231 projektas įgyvendintas laiku. Iki šiol nepanaudotų arba netinkamai panaudotų pinigų grąžinti nereikėjo. Žinoma, sunkmetis veikia ir projektų vykdytojus, mums rūpi, kad įgyventuose projektuose dar penkerius metus nebūtų keičiama veikla, jie veiktų taip, kaip buvo įsipareigota. Šia prasme tam tikro rūpesčio esama. Na, o apskritai, rezultatai geri: renovuotos mokyklos, ligoninės, poliklinikos – taip taupoma energija, šiluma. Modernizuotos arba naujai pastatytos įmonės, gamyklos, įrengtos pramoninės zonos, sutvarkyti dvarai, viešbučiai, kiti turistiniai objektai. Tarp didžiausių investicinių projektų paminėčiau Šiaulių ir Panevėžio sporto arenas, Druskininkų vandens parką, Panevėžio demonstracinę termofikacinę elektrinę, Visaginio baldų įmonę „Visagino linija“, Kazlų Rūdos plokščių gamybos įmonę, Molėtų observatoriją”, - sakė S.Jakštas. Pasak jo, įvykdyti tokio masto investicijas reikėjo daugelio žmonių sutelktinių pastangų, aukštos profesinės kvalifikacijos, didelės atsakomybės. “Tai nebuvo savaime suprantamas dalykas. Tačiau įrodėme, kad Lietuvos žmonėms to pakanka”, - neabejojo S.Jakštas.
Anot jo, nepaisant sunkmečio, ES paramos pagrindu vykdomi projektai nenutrūks. “Galimybių vis dar yra daug ir jos įvairios. Jeigu palygintume mūsų agentūros administruotos ES paramos mastą 2004-2006 m. finansiniu periodu su 2007-2013 m. laikotarpiu, matytume, kad ta parama dabartiniu metu yra maždaug 5 kartus didesnė pinigine išraiška ir įvairesnė pagal paramos priemones. Tad Lietuva turi daug perspektyvų toliau gerinti ekonomikos padėtį ir plėtoti ūkio augimą”, - pabrėžė LVPA direktorius.
Šiuo metu atviri kvietimai teikti paraiškas ES struktūrinių fondų paramai gauti:
- Priemonė „Lyderis LT“.Ši priemonė finansuoja investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusį su naujų gamybos technologinių linijų įsigijimu ir įdiegimu (įrangą, įrankius, prietaisus, patentus, įrengimo procesus, licencijas, programinę įrangą), esamų gamybos technologinių linijų modernizavimu ir su gamybos procesu susijusių vidinių inžinerinių tinklų įrengimu. Parama teikiama gamybos technologinėms linijoms, skirtoms vykdyti apdirbamosios gamybos veiklas. Ši priemonė yra skirta didelės apimties projektams, nes mažiausia teikiama parama yra 100 tūkst. Lt, didžiausia - 15 mln. Lt. Be to, teikiant paraišką pagal „Lyderis LT” priemonę, kartu reikia pateikti ir verslo planą.
Paraiškos turi būti pateiktos Lietuvos verslo paramos agentūrai iki 2009 m. liepos 10 d., 15.00 val.
- Priemonė “Naujos galimybės”. Ši priemonė yra labiau tinkama smulkiajam verslui, nes jai nereikia didelės apimties nuosavo indėlio. Maksimali teikiama parama vienam projektui - iki 200 tūkst. litų, o leistinas finansavimo intensyvumas - iki 70 proc., todėl norint gauti maksimalią paramą reikia investuoti iki 86 tūkst. Lt savų lėšų. Priemonė finansuoja įmonės produkcijos eksporto plėtros strategijos parengimą, užsienio rinkų tyrimų ir informacijos apie jų dalyvius įsigijimą, rinkodaros medžiagos, galinčios įmonę padaryti žinomesnę užsienio rinkose, parengimą, įmonės ir jos produkcijos pristatymą užsienyje vykstančiose parodose, prekybą mugėse ir eksporto rinkodaros specialistų įdarbinimą įmonėje.
Paraiškos gali būti teikiamos iki 2011 m. kovo 31 d., 16.00 val.
- Priemonė „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas”. Priemonės tikslas - skatinti viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos ekologiniam (pažintiniam), aktyvaus poilsio turizmui plėtoti ir sveikatai gerinti, kūrimą ir plėtrą. Mažiausias pagal Priemonę skiriamo finansavimo dydis projektui įgyvendinti yra 200 000 Lt, didžiausias - 10 mln. Lt.
Paraiškos pateikimo data - 2009 m. spalio 22 d., 16 val.
- Pratęstas kvietimas teikti paraiškas paramai priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ gauti. Priemonės tikslas - didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, modernizuojant žemės ir maisto ūkio perdirbimo įmones, skatinant technologijų ir inovacijų diegimą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą.
Paraiškos priimamos iki 2009 m. gruodžio 31 d.
- EUROSTARS. Europos inovacijų programa, specialiai skirta finansuoti mažas ir vidutines įmones (MVĮ), vykdančias mokslinius tyrimus, investuojančias į inovacijų ir naujų technologijų kūrimą. Lietuva planuoja skirti 3 mln. eurų (10,36 mln. litų) šešeriems metams, t.y. po 0,5 mln. eurų (1,76 mln. litų) kasmet iki 2013 metų.
Paraiškos pateikimo data - 2009 m. rugsėjo 24 d. 17:00 val.
Šaltiniai: Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Statistikos departamentas, Lietuvos verslo paramos agentūros, Lietuvos inovacijų centro informacija.
