Europos Komisijos išplatintame komunikate skelbiama, jog dėl Europos Sąjungos (ES) taikytų fiskalinės politikos priemonių pavyko sušvelninti ekonominės veiklos nuosmukio padarinius ir paskatinti pastaruoju metu prasidedantį atsigavimą Europoje.
Tačiau dėl to pablogėjo atskirų valstybių finansinė būklė, kurią, be kita ko, neigiamai veikia prognozuojami demografiniai pokyčiai senėjant visuomenei.
„Veiksmai ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui užtikrinti – viena iš pagrindinių krizės įveikimo strategijos varomųjų jėgų, – sakė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia. – Turime ir toliau remti ekonomikos atsigavimo procesą, tačiau labai pablogėjus viešųjų finansų būklei priemonės, skirtos pasitikėjimui ir paklausai didinti, bus veiksmingos tik tuomet, jei rinka ir visuomenė supras, kad jos laikinos ir suderinamos su ilgalaikio tvarumo tikslu.“
Todėl, kaip teigiama Komisijos komunikate, nacionalinės vyriausybės turi ir toliau remti ekonomiką ir užtikrinti, kad prasidedantis atsigavimas nebūtų nuslopintas.
Paskelbtame komunikate ir prie jo pridėtoje 2009 m. tvarumo ataskaitoje atsižvelgiant į krizės poveikį įvertinamas ES viešųjų finansų tvarumas.
Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas – visų ES šalių problema, nors jos mastas valstybėse narėse labai skiriasi. Remiantis išsamiais rodikliais ir analize, komunikate bendrai įvertinama skirtingų valstybių narių finansų tvarumui gresianti rizika. Dėl ekonomikos krizės tvarumo atotrūkis padidėjo daugelyje šalių, ir kai kurios iš jų dabar priskirtos didesnės ilgalaikės rizikos kategorijai.
ES šalių vyriausybės per pastarąjį dešimtmetį padarė pažangą spręsdamos visuomenės senėjimo problemą. 2007 m. pasiekta geriausia bendra biudžeto būklė per 30 metų: visos ES biudžeto deficitas tebuvo 0,8 %. Daugeliui valstybių narių tai suteikė veiksmų laisvę, būtiną ekonomikai paremti krizės laikotarpiu. Užimtumo lygis padidėjo, ir tam tikrose kategorijose – visų pirma vyresnio amžiaus darbuotojų ir moterų – pasiekė Lisabonos strategijoje nustatytą siektiną ribą. Kai kuriose šalyse pensijų reformos taip pat padėjo išsaugoti pensijų sistemas ateities kartoms, nes tos sistemos tapo tvaresnės.
Ilgėjant gyvenimo trukmei, kai kurios šalys svarsto galimybę didinti faktines pensinio amžiaus ribas. Žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kada nors anksčiau. Nepakeitus dabartinės politikos, iki 2060 m. vidutinis iš darbo rinkos pasitraukiančių žmonių amžius ES padidės tik vienais metais – nuo 62 iki 63 metų. Tačiau numatoma, kad 62 metų amžiaus sulaukusių žmonių gyvenimo trukmė per tą patį laikotarpį padidės šešeriais metais – nuo 20,2 iki 26,2 metų.
Komisijos komunikate taip pat pabrėžiamas poreikis apsvarstyti galimybę imtis sveikatos priežiūros reformų. Kad būtų galima sumažinti neproduktyvias išlaidas ir daugiau išteklių skirti švietimui, moksliniams tyrimams ir kitiems politikos tikslams (socialiniams, aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros).
