Europos Sąjungos (ES) lyderiai sekmadienį priėmė 50-ųjų bloko gyvavimo metinių deklaraciją, kurioje rašoma, kad šalys "vieningai siekia tikslo iki 2009 metų Europos Parlamento rinkimų padėti atnaujintus bendrus Europos Sąjungos pamatus".
Deklaracijoje nėra užsiminta apie opiausius ES rūpesčius - galimą Turkijos ir Balkanų šalių narystę ES bei pačią ES konstituciją. Tačiau kaip teigia BBC, siekis atnaujinti Sąjungą dar iki 2009 metų rinkimų reiškia galimas greitas institucines reformas.
Berlyno deklaraciją, skirtą pažymėti 1957 metų kovo 25 dieną pasirašytą Europos ekonominę bendriją įkūrusią Romos sutartį, Vokietijos sostinėje 27 ES valstybių narių vardu pasirašė šalies kanclerė Angela Merkel, Europos Komisijos ir Parlamento vadovai.
Likus kelioms minutėms iki pasirašymo pasakytoje kalboje A. Merkel teigė, kad nė vieno iš puoselėjamų idealų - taikos ir laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės - Europa neturėtų suvokti kaip savaime suprantamų dalykų.
"Visa tai turi būti stiprinama ir nuolat ginama. Stagnacija reiškia tylų atsitraukimą. Pasitikėjimui sukurti reikia dešimtmečių, bet pasitikėjimas gali dingti per vieną naktį", - kalbėjo kanclerė.
A. Merkel patikėta užduotis iki birželio 30 dienos, kai baigsis Vokietijos pirmininkavimo ES pusmetis, parengti veiksmų planą, kuris leistų išeiti iš susidariusios aklavietės. Jau yra pateikti pasiūlymai dar šiais metais surengti konferenciją, kurioje būtų svarstomas konstituciją turintis pakeisti tekstas.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus sakė: "Berlyno deklaracija siunčia aiškią žinią pasauliui – ES yra stipri, vieninga ir pasirengusi spręsti ateities uždavinius".
Taip pat Prezidentas atkreipė dėmesį, kad buvo atsižvelgta į didžiąją dalį Lietuvos pasiūlymų deklaracijos tekstui.
"Mums ypač svarbu, kad yra pabrėžta Vidurio ir Rytų Europos šalių prisijungimo prie ES reikšmė Europos vienijimosi procesui. Kartu šiame dokumente ES įsipareigojo skatinti demokratiją ir stabilumą už Sąjungos sienų", - pažymėjo Lietuvos vadovas.
Deklaracijos pasirašymo proga kalbėjęs Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poteringas (Hans-Gert Pöttering) pažymėjo, kad 1791 m. gegužės 3 d. Lietuvos ir Lenkijos Konstitucija buvo pirmasis besivienijančios Europos pavyzdys.
