Europos Sąjunga (ES) pradėjo įgyvendinti programą, kuria siekiama stiprinti ryšius su šešiomis Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalimis.
Rytų partneryste atveriama laisvosios prekybos paktų, finansinės paramos, pagalbos patikimo energijos tiekimo srityje ir galimybės Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos piliečiams į ES vykti be vizų perspektyva. Europai ši iniciatyva gali suteikti daugiau stabilumo ir saugumo prie jos rytinių sienų.
Žlugus Tarybų Sąjungai šiame regione kilo daugybė krizių; jį ir toliau krečia neišspręsti konfliktai. Paskelbdamas apie programos pradžią Prahos aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso sakė, kad ES gyvybiškai svarbūs tvirtesni ryšiai su šio regiono šalimis.
Dėl šios partnerystės bendroje ES kaimynystės politikoje atsiranda specialus Rytų matmuo. Glaudesnių santykių su Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalimis poreikis sustiprėjo praėjusią vasarą įvykus Rusijos ir Gruzijos konfliktui ir sausio mėnesį kilus Rusijos bei Ukrainos ginčui dėl dujų. Neseniai Moldovoje kilę neramumai vėl privertė sunerimti dėl stabilumo regione.
Šios šešios šalys gaus didesnę ES finansinę paramą, kuria siekiama padėti vykdyti politines ir ekonomikos reformas. Sėkmingai įvykdžius reformas, su ES gali būti sudaryti išsamūs asociacijos susitarimai, į kuriuos būtų įtraukti laisvosios prekybos paktai ir įsipareigojimai dėl patikimo energijos tiekimo, svarbūs toms ES šalims, kurios per šį regioną gauna naftą ir dujas iš Rusijos.
Šioms buvusioms Tarybų Sąjungos respublikoms kyla didelių problemų, susijusių su demokratija ir teisine valstybe. Jas stipriai paveikė ekonomikos nuosmukis; joms dar reikia įdėti daug pastangų, kad taptų rinkos ekonomikos šalimis.
ES siūlo ne tik patirtį regionų vystymo srityje, bet ir programas, kurios padėtų mažinti ekonominius bei socialinius skirtumus. Ji svarstys, ar atverti savo darbo rinką darbuotojams iš šalių partnerių. Be to, jei šių šalių sienų kontrolė pasieks ES lygį, jų piliečiams gali tapti lengviau įvažiuoti į ES.
Sienų valdymas – viena iš penkių svarbiausių sričių, kuriose ES nori suteikti pagalbą. Kitos sritys – tai parama mažosioms įmonėms, regioninių elektros tinklų jungtys, dujų ir naftos vamzdynai iš Kaspijos jūros į Europą ir bendradarbiavimas reaguojant į nelaimes.
Be 2010–2013 m. jau numatytų skirti lėšų, Komisija skirs dar 350 mln. EUR. Be to, naujajai programai bus skirti ir regionui jau numatyti 250 mln. EUR.
Sunkumai dėl galutinio teksto
Tačiau ne viskas vyko, taip sklandžiai kaip buvo tikėtasi. Susitikimo deklaracijos paskutinės minutės pataisymai atskleidė ES vidinį nesutarimą dėl šio susitarimo įgyvendinimo.
ES pirmininkaujančios Čekijos balandžio 29 dieną pristatytame pirminiame dokumento tekste buvo minimos 27 ES valstybės ir "Europos šalys" Ukraina, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija. Jame taip pat buvo kalbama apie "vizų (režimo) supaprastinimą".
Tuo tarpu galutiniame deklaracijos tekste, kurį trečiadienį Briuselyje baigė rengti ES diplomatai, šios šešios šalys jau vadinamos "Rytų Europos partnerėmis" ir "šalimis partnerėmis". Be to, nurodoma, kad vizų režimo supaprastinimas yra "ilgalaikis tikslas".
Šie pakeitimai buvo padaryti reikalaujant Vokietijai ir Olandijai, kurios būgštavo, kad šių šalių įvardijimas "Europos valstybėmis" gali būti suprastas kaip pritarimas tolesnei Bendrijos plėtrai į Rytus.
Žodžiai "Europos valstybės" yra ES sutarties 49-ajame straipsnyje, kuriame numatyta, kad visos "Europos šalys" gali siekti narystės ES.
Gruzijai ir Azerbaidžanui nepavyko pasiekti, kad į dokumentą būtų įtraukta nuostata, jog 33 ją pasirašančios šalys gerbia viena kitos "teritorijų suverenumą".
Vietoje to dokumente kalbama apie pagarbą "tarptautinės teisės normoms ir principams". Tokia bendro pobūdžio frazė gali paskatinti Baltarusiją pripažinti Gruzijos separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų, kuriose dislokuoti Rusijos kariai, nepriklausomybę.
