Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio iniciatyva Europos teisingumo komisarei Viviane Reding bei visiems Europos Sąjungos šalių narių diplomatijos vadovams bus išsiųsti Sausio 13–osios įvykius atspindintis dokumentinis filmas ir knygos.
Šie naujausių laikų istorijos priminimai lydės A. Ažubalio laiškus, kuriais jis informuos apie susirašinėjimą su savo kolega iš Austrijos Michael Spindelegger ir primins Lietuvos poziciją dėl įtariamojo Sausio 13–osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo.
„Kol kas dar ne kiekvienam europiečiui žinoma, kaip Lietuva pasipriešino agresijai 1991 metais kovodama už 1990 metais pripažintos nepriklausomybės išsaugojimą. Juo labiau retam žinoma, kokį emocinį krūvį turi kruvinoji Sausio 13–oji. Tikiuosi, kad knyga ir filmas padės atgaivinti Europos kolegų atmintį“, – teigia A. Ažubalis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras penktadienį laišku kreipėsi į savo kolegą iš Austrijos. Laiške dėkojama už M. Špindelegerio išsakytus teiginius ir primenamos priežastys, dėl kurių Lietuva nelaiko jų argumentais.
A. Ažubalio laiške primenama, kad įtariamojo Sausio 13–sios byloje M. Golovatovo atveju Austrija privalėjo laikytis ne tik savo, bet ir ES teisės aktų. Taip pat konstatuojama, kad sulaikyto įtariamojo paleidimas mažiau nei per 24 valandas pažeidžia Europos Konvenciją dėl ekstradicijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministras laiške sako tikįs, kad sudarytai Lietuvos ir Austrijos darbo grupei pavyks išsiaiškinti visas su įvykiu susijusias detales per įmanomai trumpą laiką. Tuo pačiu pabrėžiama, kad selektyvus požiūris į ES teisių ir normų taikymą prieštarauja pamatiniam ES teisės principui – nuoširdžiam bendradarbiavimui.
A. Ažubalis taip pat pabrėžia, kad Lietuva gerai prisimena Austrijos paramą kovojant už nepriklausomybės atkūrimą 1991 metais ir ragina atskirti ilgalaikę partnerystę nuo tiesos paieškų konkrečiose teisinėse situacijose.
„Šiandienos Lietuvos uždaviniai yra pirmiausia išsiaiškinti, kodėl Austrija ignoravo Europos Sąjungos teisę, pasirūpinti, kad visoje Europos Sąjungos erdvėje būtų tinkamai įvertinti Austrijos veiksmai, ir užtikrinti, kad šią solidarumo stokos pamoką Europos Sąjunga gerai išmoktų. Pasimokymas iš klaidų turi sustiprinti ir suartinti Europos Sąjungos partnerius. Šiame kontekste Lietuvos intereso gynimas yra ir kova už Europos Sąjungą ir jos vertybes“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad šių metų liepos 14–ąją pagal 2010 metų spalio 18 dieną Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.
Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 metų sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys „Alfa“ puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą – Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.
Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15–ąją M. Golovatovas buvo paleistas.
Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis. Lietuvai politinį palaikymą yra išreiškusi ir šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija.
