Ekonomikos krizė pamažu skaldo Europą. Rytinių Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai rengia neeilinį susitikimą - atskirai nuo turtingesnių kolegų iš Vakarų, kurie sulaukia vis daugiau kaltinimų dėl protekcionizmo.
„Mažasis viršūnių susitikimas“ įvyks kovo 1 dieną, sekmadienį, kelios valandos prieš neeilinio visos Bendrijos vadovų suvažiavimo pradžią. Pagrindinė renginio iniciatorė Lenkija pakvietė jame dalyvauti ir Europos Komisijos (EK) prezidentą Jose Manuelį Barroso. Jis turės progą išklausyti, ką apie senųjų ES narių ekonomikos gelbėjimo planus mano nuo jų bijančios nukentėti pokomunistinės šalys.
„Norime pasiųsti aiškų signalą, jog palaikome ES poziciją ginti bendrąją rinką, tačiau esame prieš protekcionizmą“, - teigė Lenkijos Europos reikalų ministras Mikolajus Dowgielewiczius.
Daugiausia triukšmo pastaruoju metu sukėlė Prancūzijos planai gelbėti šalies automobilių gamintojus. Į šiuos planus įeina ir ketinimai iškeldinti gamyklas iš kai kurių rytinių ES valstybių, taip pat ir šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Čekijos. Italija ir Ispanija taip pat rengiasi skirti milijardus eurų pramonei gelbėti, o EK kol kas susilaiko nuo aštresnių komentarų, nors paprastai smarkiai priešinasi visokiems laisvosios rinkos iškraipymams.
Rytinių ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, vadovai taip pat ketina aptarti ne pačius geriausius laikus išgyvenančių regiono bankų klausimą. Priešingai negu turtingesnių euro zonos valstybių vyriausybės, naujųjų ES šalių vadovai neišgali vietos bankų paremti didesnėmis pinigų injekcijomis.
Tokia padėtis vis daugiau nerimo kelia ir toms Vakarų Europos valstybėms, kurių bankai aktyviai veikia rytinių Bendrijos valstybių finansinėse rinkose. Jos labai bijo prarasti čia investuotus šimtus milijardų eurų. Kad galima griūtis Rytuose nesukeltų grandininės reakcijos, labiausiai šiuo metu turėtų nerimauti Austrijos, Italijos, Švedijos, Olandijos, Prancūzijos ir Belgijos vadovai.
Vokietija, kuriai tektų didžiausia „rytiečių“ gelbėjimo plano finansinė našta, šiuo klausimu vis dar nerodo didelio entuziazmo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel Bendrijos viršūnių suvažiavimo išvakarėse neslepia, jog šiuo metu teiktų pirmenybę euro zonos valstybių ekonomikai gelbėti.
Naujųjų ES valstybių narių vadovų nuotaiką turėtų kiek pataisyti žinia, kad Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Europos investicinis bankas regiono finansų sistemai skatinti jau pažadėjo skirti 24,5 mlrd. eurų (84,5 mlrd. litų). Tačiau šių lėšų tikriausiai taip pat neužteks, kad būtų galutinai atitolinta bankrotų šmėkla.
