Apklausos, kuri buvo įgyvendinta 50 tūkst. Europos įmonių, rezultatai parodė, kad Lietuvoje su sauga ir sveikata susijusių identifikuojamų rizikos veiksnių paveikslas nuo kitų ES valstybių ir net Baltijos šalių kiek išsiskiria. Didžiausias skirtumas matyti analizuojant psichologinę žalą keliančius veiksnius, kuri Lietuvos įmonėse buvo įvardijama kur kas rečiau nei daugelyje ES narių (pavyzdžiui, laiko trūkumą darbams atlikti įvardijo tik 15,9 proc. Lietuvos įmonių, kai Europos šalių vidurkis siekė net 42,5 proc., o poreikį dirbti su sudėtingais klientais paminėjo 38,6 proc. apklaustų šalies darboviečių, tuo tarpu Europos valstybių vidurkis - 57,5 proc.).
Kaip teigia Dalius Bitaitis, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) punkto Lietuvoje vadovas, tokius Lietuvos įmonių rezultatus galima aiškinti dvejopai: „Gali būti, kad lietuviai iš tiesų streso darbe patiria mažiau nei dirbantieji kitose šalyse. Jeigu tai tiesa – galime džiaugtis. Iš kitos pusės, čia įžvelgčiau tokią problemą, kad mūsų darbuotojai galbūt dar nesugeba tinkamai įvertinti kai kurių sveikatos sutrikimų ir susieti jų su darbo vietoje patiriamomis stresinėmis situacijomis.“
Žiūrint į bendrąjį Europos šalių vidurkį būtent bendravimas su sunkiai sukalbamais klientais, pacientais ar mokiniais, kaip rizikos veiksnys sveikatai, įmonėse yra vertinamas dažniausiai. „Šis rizikos veiksnys, yra minimas daugiau nei pusėje Europos įmonių, kurios dalyvavo apklausoje, o kaimyninės Baltijos šalys pagal šį rodiklį netgi viršija ES vidurkį: Latvijoje sudėtingus klientus paminėjo 59 proc., Estijoje – netgi 67 proc. įmonių. Tai tik patvirtina tendencijas, kad Europa po truputį išstumia gamybos pramonę į pigesnės darbo jėgos valstybės ir mes tampame daugiau paslaugų sektoriaus šalimis“, - paaiškino D. Bitaitis.
Tuo tarpu, žvelgiant į Lietuvos rezultatus, dažniausiai įvardijama rizika priskiriama prie grėsmių fizinei sveikatai – tai pasikartojantys rankų ir plaštakų judesių sutrikimai (faktorius įvardintas 55, 3 proc. šalies įmonių). Bitaičio teigimu, tai, kad, priešingai nei rodo ES vidurkis, Lietuvoje fizinės traumos atrodo vis dar realesnės nei streso keliami sveikatos sutrikimai, dar nereiškia, jog mūsų šalis nepaklūsta paslaugų sektoriaus plėtros tendencijai. „Negalima sakyti, kad šiuo klausimu atsiliekame. Mes skiriamės nebent skirtingai traktuojamais nelaimingais atsitikimais darbe.
Pavyzdžiui, Lietuvoje auto įvykis darbo metu arba važiuojant į ar iš darbo traktuojamas, kaip nelaimingas atsitikimas darbe, kai antai daugelyje ES valstybių tokia praktika netaikoma. Be to, tam tikrų rizikos faktorių vertinimas gali priklausyti ir nuo šalių kultūrinių skirtumų. Gali būti, kad lietuviai dirba sparčiau, todėl, pavyzdžiui, laiko spaudimą jaučia žymiai rečiau nei, sakykim, skandinavų šalių darbuotojai (Švedijoje ir Suomijoje jis įvardintas 74 proc. įstaigų)“, - svarstė D. Bitaitis.
Tyrimo metu buvo siekiama atsakyti ir į dar vieną svarbų klausimą: kiek plačiai valstybėse taikomos su darbu susijusio streso prevencijos priemonės. Rezultatai parodė, kad jų paplitimas skirtingose valstybėse smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jos taikomos 57 proc. įstaigų, o Čekijoje, Kroatijoje, Estijoje – skaičius nesiekia 10 proc. Lietuvoje streso prevencijos veiksmų planą turi ir vykdo, kiek mažiau nei 25 proc. darboviečių. Vis dėlto, kaip teigia D. Bitaitis, bendri mūsų šalies rezultatai nuteikia pozityviai. „Manau, kad darbų saugos kultūra turi susiformuoti per tam tikrą laiką. Mes dar esame labai jauna demokratija, tačiau šiuo klausimu ES kontekste tikrai neatrodome prasčiausiai, be to, akivaizdu, kad situacija skiriasi, lyginant ją su buvusia prieš dešimtmetį“, - teigė specialistas.
