Europos Sąjunga (ES) solidarizuojasi su dauguma kitų pasaulio regionų ir skirs finansinę ir humanitarinę paramą, o atskiros narės siunčia specialistus nuo milžiniško žemės drebėjimo nukentėjusiam Haičiui. Tai parodo, kad ES vis dažniau remia kitus pasaulio regionus, ypač tuos, kuriems reikia humanitarinės pagalbos.
Haičio Respublika – valstybė Karibų jūroje, Espanjolos salos vakarinėje dalyje. Šalis ribojasi su Dominikos Respublika, kuri užima kitą salos dalį. Šios šalies seismologinė situacija niekada nebuvo labai rami, tačiau jau porą šimtų metų Haičio nedrebino labai dideli žemės drebėjimai.
Vis dėlto, galingas žemės drebėjimas supurtė Karibų jūros valstybę Haitį šios savaitės viduryje. 7,3 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo epicentras, manoma, buvo greta Haičio sostinės Port o Prenco.
Europos plėtros ministrai kitą savaitę rengia neeilinį susitikimą, kuriame aptars apie pagalbą žemės drebėjimo nuniokotam Haičiui, pranešė ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton.
Atrodo, kad ir šį kartą Bendrija pakankamai operatyviai ir veiksmingai sureagavo į pasaulio regionų, net ir nutolusių tūkstančiu kilometrų nuo Europos, situaciją. Tuo labiau, kad stichinė nelaimė Haityje – viena didžiausių pastarojo meto katastrofų.
Žemės drebėjimas buvo toks stiprus ir netikėtas, kad šalyje kilo didžiulė panika. Pradėjus drebėti žemei namai ėmė byrėti tarsi degtukų dėžutės, žemėje vėrėsi bedugnės, į kurias garmėjo pastatai. Be to, nėra tikslių duomenų, kiek žmonių nukentėjo šio drebėjimo metu. Situacija tokia sudėtinga, kad pasaulis iš karto paskelbė apie planą, kaip padėti nukentėjusiai valstybei.
Pasaulio bendruomenė nutarė skirti milijoninę paramą, be to atskiros valstybės, tame tarpe ir ES narės, siunčia specialiai apmokytas gelbėtojų grupes, reikiamą įrangą, hunamitarines priemones, maisto ir geriamo vandens atsargas.
Tačiau šis drebėjimas atskleidė ir kitas šio regiono problemas – milžinišką skurdą, socialinę nelygybę, neraštingumą ir t.t. Todėl turtingesniems ir stabilesniems pasaulio regionams būtina nukreipti iniciatyvas į tokias valstybės gerokai anksčiau. Tai nereiškia, jog Vakarų pasaulis gali sustabdyti stichines nelaimes neturtinguose pasaulio regionuose.
Vis dėlto, pasaulio bendruomenės solidarumas su neturtingesnėmis šalimis ir pagalba jų socioekonominių problemų sprendimui gali įtakoti situaciją tokių stichinių nelaimių atveju. Pavyzdžiui, taip pat didelį susirūpinimą kelia skurdžios šalies infrastruktūros problemos, geriamo vandens ir maisto galima stoka.
Taigi, atstatant stichinių nelaimių nusiaubtas neturtingas valstybes Europos Sąjungai, JAV ir kitiems išsivysčiusiems pasaulio regionams būti atsižvelgti ir į šių šalių vidaus problemų sprendimą.
G. Dubonikas
