Europos Komisija Lietuvos ir Lenkijos pasienio su Kaliningrado sritimi kaimynystės ir partnerystės programoms yra skyrusi beveik pusę milijardo litų. Nuogąstaujama, kad Lietuva sugebės pasinaudoti tik labai maža šių lėšų dalimi, o didžioji dalis atiteks kaimynams lenkams, rašo „Lietuvos žinios“.
Bendradarbiavimui su Kaliningrado sritimi 2007-2013 metų finansiniu laikotarpiu numatyta 135 mln. eurų (465,75 mln. litų). Juos Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybės gali panaudoti įvairiems projektams. Nors kol kas paraiškų teikimo laikas dar neatėjo, tačiau panaudoti šiuos pinigus turėtų būti ruošiamasi jau dabar. Deja, anot Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade Viktoro Baublio, jokio sujudimo mūsų šalyje nematyti.
Lošimų zona
"Būtų laikas keisti mūsų tautiečių požiūrį į Kaliningrado sritį. Per pastaruosius dvejus metus šiame krašte įvyko esminis lūžis ir dabar tai gana sparčiai ekonomiškai besiplėtojanti sritis", - teigė V.Baublys.
Federalinis finansavimas yra skirtas srities kelių pertvarkai ir jų infrastruktūrai kurti, sienų kirtimo punktų plėtrai, laisvoms ekonominėms zonoms kurti. Tačiau bene labiausiai į šį kraštą tiek savus, tiek ir užsienio investuotojus gali pritraukti užmačios Kaliningrado sritį paversti Rusijos "Las Vegasu" - specialia lošimų ir pasilinksminimų zona.
V.Baublio įsitikinimu, lietuviai savo turėtas pozicijas po truputį užleidžia, o Lenkija stiprina. Kaliningradiečiams jie siūlo konkrečius projektus, dalyvauja mokant srities specialistus darbo su "kaimynystės" projektais subtilumų. "Gal tai ir ne diplomatinės atstovybės reikalas, tačiau mes suinteresuoti, kad Lietuva ir atskiros jos savivaldybės būtų aktyvesnės", - kalbėjo V.Baublys, susitikęs su Marijampolės apskrities savivaldybių atstovais.
Trukdo biurokratai
Kol kas intensyvesniu bendradarbiavimu su kaimynais tegali pasigirti tik pasienio regione veikiantys euroregionai "Šešupė" ir "Nemunas". Šio euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius prisipažino, jog šiuo metu "Nemunas" Kaliningrado srityje vykdo 7 projektus, kurių bendra vertė - 8 mln. litų. Jis sakė, kad intensyviau bendradarbiauti su kaimyne trukdo dideli Lietuvos keliami biurokratiniai projektų reikalavimai, dėl kurių kai kurie projektai yra atmetami, o kitų įgyvendinimas nusikelia dėl didžiulio popierizmo.
"Kalbama apie naują finansinį laikotarpį bei gana nemenkas pinigų sumas, skirtas bendradarbiauti su kaimynais. Tačiau iki šiol mes nežinome, kokioms sritims bus teikiami prioritetai, pagal ką jie bus vertinami. Tad visai nebūtų nuostabu, kad ir šį kartą finansavimo "grietinėlę" nusigraibytų lenkai, o mums liktų tik tai, kas liktų", - sakė G.Skamaročius.
Kazys Kazakevičius
