Šiaulių politikai liūdnai juokauja, kad milžiniškos skolos privers pagalvoti, kokius ES remiamus projektus įgyvendinti. Pagal įgyvendintus projektus Šiaulius jau pralenkė Kelmė, o nebetaškyti pinigų abejotiniems sumanymams miesto valdžią įspėja ir Finansų ministerija. Skolų spaudžiama miesto valdžia netrukus gali nebepajėgti gauti ES paramos.
Į dvidešimtuką nepateko
Šiaulių savivaldybėje specialiai įvairiems investiciniams projektams įgyvendinti sukurto Investicijų ir miesto plėtros skyriaus etatai plečiasi, tačiau naudos, panašu, - vis mažiau. Viešai paskelbtame didžiausių baigtų įgyvendinti savivaldybių projektų sąraše vietos Šiaulių savivaldybei neužteko. Projektų dvidešimtuke minimi kaimyniniai Radviliškio, Kelmės, Šiaulių rajonai.
Tai, kad už Šiaulių miesto savivaldybę aktyviau dirba rajonų administracijos, buvo pastebėta ir prieš kelis mėnesius vykusiame Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame pateikta informacija apie įgyvendinamus projektus.
Šiauliai – „ant bumbulo“
Vadinamajame ES struktūrinės paramos žemėlapyje skelbiama, kad Šiaulių savivaldybė apskrityje parengė bene daugiausiai projektų, susijusių su valdininkų mokymu. Tokių projektų – net 85 už beveik 7 milijonus litų. Tiesa, tiek pat projektų parengė ir Šiaulių rajono savivaldybė, tik suma kuklesnė – apie 5 milijonai litų.
Vertinant pagal projektų sumas, Šiauliai – „ant bumbulo“. Šiaulius lenkia Akmenės, Joniškio, Radviliškio, Kelmės rajonų savivaldybės. Šiaulių miestas sugebėjo pralenkti tik Šiaulių rajoną.
Pinigai taškomi „valdininkams“
Už biudžeto pinigus Futbolo maniežą sumaniusi pasistatyti Šiaulių valdžia ES pinigus „traiško“ valdininkų mokymams, kurie labiau panašūs į malonias ekskursijas. Pavyzdžiui, šių metų pavasarį Šiaulių regiono plėtros taryboje patvirtintame projektų sąraše - nė vieno Šiaulių savivaldybės įgyvendinamo projekto.
Visi trys už ES lėšas finansuojami projektai skirti valdininkams. Beveik identiški net projektų pavadinimai, antai viename pavadinime įrašyta „kvalifikacijos kėlimas“, kitame „kompetencijų tobulinimas“, trečiame - „gebėjimų stiprinimas“.
Ir visiems šiems valdininkų tobulinimams numatoma išleisti 0,8 milijono litų ES paramos. Dar per šimtą tūkstančių litų į valdininkų tobulumą bus investuota Šiaulių miesto mokesčių. Taigi – beveik milijonas litų, tačiau ne kiauroms šilumos trasoms, ne poliklinikoms, ne mokykloms remontuoti, o jau ne vienerius metus tobulinamiems valdininkams.
Ant bankroto slenksčio
„Šiaulių naujienos“ paviešino Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą, kurioje parodoma tikroji miesto padėtis. Kad galėtų skolintis, daugiau kaip trisdešimčia procentų išpūtusi šių metų biudžeto planą Šiaulių miesto valdžia stovi ant bankroto ribos.
Realus miesto biudžetas – apie du šimtai milijonų litų, tačiau ir realios skolos ne ką temažesnės – apie 160 milijonų litų. Dar praėjusį mėnesį Finansų ministerija Šiaulių valdžią įspėjo dėl planų už savas ar skolintas lėšas pasistatyti futbolo maniežą. Ministerijos atstovų teigimu, trys milijonai litų – tiek per metus norėta mokėti koncesininkui – nepakeliama našta. Be to, miesto valdžia buvo užsimojusi koncesijos būdu statyti ir socialinį būstą, tačiau nuo šio žingsnio išgelbėjo prokuratūra, kuri teismo paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teks atsisakyti projektų
Miesto biudžeto skolos reiškia tai, kad ir dabar vangiai projektus įgyvendinanti Savivaldybė greitai nebepajėgs įgyvendinti nė vieno, nes neturės lėšų prisidėti.
Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Evaldas Vaineikis stebisi, iš kur buvusi Tarybos kadencija ištraukė su realybe prasilenkiančius biudžeto planus. Apie galimas realias pajamas mokesčių inspekcija buvo informavusi.
E. Vaineikis sako, jog brendant iš finansinės duobės kol kas reikėtų atsisakyti kai kurių projektų. O pirmiausia – futbolo maniežo statybos. Jam antrina ir komiteto pirmininkas Žilvinas Šilėnas. Jo manymu, reikėtų atsisakyti tų projektų, kuriais ES paramos lėšos tik „įsisavinamos“ ir neduoda jokios grąžos.
Apie katastrofišką biudžeto padėtį pagaliau prabilo ir ilgai tylėjęs, auditorių išvadų net Tarybos nariams nerodęs meras Justinas Sartauskas. Jis žada, kad iki rugpjūčio 10-osios politikams bus pateiktas svarstyti biudžeto išlaidų mažinimo planas. Jau dabar aišku, kad bus apkarpytos išlaidos švietimui, kultūrai, nevyriausybinėms organizacijoms ir kt. Meras neatmeta galimybės, kad gali būti stabdomi dar nepradėti įgyvendinti projektai. Jo manymu, galėtų būti atidėtos ir Menų inkubatoriaus statybos. Nors sugriuvusio pastato sienos iš buvusio mero Genadijaus Mikšio bičiulio jau nupirktos.
Negirdėti pirmininko pozicijos
Keista, tačiau miestui klimpstant į skolas negirdėti merą Justiną Sartauską delegavusios Socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus pirmininko Edvardo Žakario pozicijos. E. Žakaris, dalyvavęs rinkimuose į miesto Tarybą ir žadėjęs būti meru, surinko daugiausiai rinkėjų balsų, tačiau liko dirbti Seime, o vietoj jo partijos skyrius meru delegavo J. Sartauską.
Tada E. Žakaris pažadėjo prižiūrėti, kad partijos deleguotas meras dirbtų šiauliečių labui. Keista, tačiau E. Žakaris tylėjo ir tada, kai J. Sartausko vadovaujama miesto Taryba buvo užsimojusi statyti futbolo maniežą bei socialinį būstą. Šios dvi avantiūros miestą būtų galutinai paskandinusios skolose.
