Nuo šių metų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ pradėta remti ir visai smulkius šeimų ūkius, kurių žemės ūkio valdos dydis – vos nuo 1 EDV (ekonominio dydžio vienetų).
Nuleista paramos kartelė
Anksčiau parama pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ buvo skiriama ūkininkams, turintiems valdas nuo 2 iki 3,99 EDV. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Šarūno Celiešiaus, paramos kartelę iki 1 EDV paskatino nuleisti kelios priežastys: viena, gerasis kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdys, antra – ekonominis sunkmetis. Krizės sąlygomis teko veržtis diržus, nemažai ūkių buvo priversti susitraukti. Štai kodėl pusiau natūriniais nuspręsta laikyti ir mažesnius ūkius.
Toks žemės ūkio strategų sprendimas – gera žinia daugumai šalies ūkininkų. Juk iki 5 ha žemės ūkio naudmenų turi beveik 60 proc. visų Lietuvos ūkių. Vidutinis ūkio dydis siekia 12 ha.
Pusiau natūriniams ūkiams skirtomis paramos lėšomis galima įsigyti naujos žemės ūkio technikos, įrenginių, veiklai būtinų transporto priemonių, taip pat statyti bei rekonstruoti gamybinius pastatus bei statinius, įrengti ir rekonstruoti vietinio vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, žemės ūkio drenažą, artezinius gręžinius, laistymo įrenginius.
Ryžosi patarta kaimynų
Elektrėnų savivaldybėje, Kalninių Mijaugonių kaime, gyvenanti Gelena Loibienė ES paramą pagal programą „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ gauna jau trejus metus. „Prašyti paramos pagal programos priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ paskatino kaimynai – ūkininkai Saulius Stirna, Juozas Gudeliauskas“, - už gerą patarimą kaimynams dėkinga moteris. Per tą laiką jos ūkis ganėtinai pasikeitė – sustiprėjo, ūgtelėjo, tapo modernesnis.
ES paramos lėšomis (per trejus metus daugiau kaip 15 tūkst. Lt) Gelena įsigijo melžimo įrangą, pieno aušintuvą, elektrinį piemenį.
Ūkininkė iš 6 savo karvių kasdien primelžia apie 180 kilogramų pieno. Jį mielai perka ne tik pieninė, bet ir aplinkinių kaimų žmonės.
G.Loibienės ūkis padidėjo nuo 2 iki 3 EDV. Ūkininkė tikisi, kad parama jos ūkį lankys dar dvejus metus.
Pagal priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ administravimo taisykles, jei paramos gavėjas per tris pirmuosius metus įvykdo įsipareigojimą valdos ekonominį dydį padidinti 20 proc., parama gali būti teikiama dar dvejus metus.
Lengviau darbuotis
Panašių į G. Loibienės istorijų nesunku rasti kiekviename rajone.
Lazdijų rajone, Skovagalių kaime, ūkininkaujantys Alma ir Andrius Tamošaičiai plėtoja pieno ir mėsinės galvijininkystės ūkį. Per trejus metus, kuriuos naudojosi pusiau natūrinio ūkininkavimo parama, savo ūkį ženkliai paaugino. Pradžioje turėjo vos 4 karves ir šiek tiek prieauglio, o dabar – jau 20 galvijų bandą. Prie europinės paramos pridėję savo santaupų, įsigijo būtinos technikos – žolės vartytuvą, plūginį diską.
Telšių rajone, Gailiškių kaime, gyvenantis Dzintars Avišans pasirinko mišrų ūkį: „Vienais metais brangiau galima parduoti bulves, kitais – mėsą“. Ūkininkas laiko kiaules, galvijus, sodina bulves, sėja javus. Tiesa, pastarųjų neparduoda – sunaudoja pašarui. „Pusiau natūrinio ūkininkavimo“ priemonės parama leido 24 ha ūkio šeimininkui įsigyti europinius reikalavimus atitinkantį patikimą traktorių. „Kitais metais ketinu įsigyti papildomos žemės“, - prasitaria Dzintars, kol kas valdantis 24 ha ūkį.
To paties rajono Vembutų kaimo ūkininkas Antanas Čėsna valdo 57 ha augalininkystės ūkį. Žemdirbio duoną pasirinkęs ir sūnus. Bendros tėvo ir jaunojo ūkininko valdos - 100 ha. Vyrai laukus kartu apdirba: sėja kviečius, avižas, kvietrugius. Paramos lėšomis A.Čėsna įsigijo traktorių, žemės dirbimo mašinų. „Teko ir iš bankų pasiskolinti. Gerai, kad paskolas jau išsimokėjau“, - atsidūsta vyras.
Pagalbos gijos
Smulkūs ir vidutinio dydžio ūkininkai remiami ir pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones.
Ūkininkai, turintys iki 150 ha ūkius ar iki 75 sąlyginių gyvulių vienetų (SGV), turi pirmumą į paramą pagal programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį. Pagal ją galima įsigyti naujos žemės dirbimo technikos, statyti naujus ar rekonstruoti esamus ūkinius statinius bei pastatus.
Mažesniems ūkininkams pirmenybė teikiama ir pagal pirmąją šios priemonės veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir kitų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“, kuri skirta gyvulininkystės ūkių aplinkos taršai nitratais sumažinti. Pagal ją remiama naujų srutų kaupyklų ir mėšlidžių statyba ar esamų rekonstrukcija, srutų ir mėšlo tvarkymo įrangos ir technikos pirkimas.
Smulkių šeimos ūkių paramai per visą 2007-2013 metų paramos teikimo laikotarpį viso skirta daugiau nei 98 mln. litų. Žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus teigimu, nors programa jau eina į pabaigą, kai kurioms priemonėms paramos lėšų jau ima stigti, smulkieji šalies ūkiai bus remiami ir toliau.