28 ES šalių lyderiai mėgina susitarti, kas ateinančiais metais vadovaus blokui, patiriančiam milžiniškų iššūkių, pradedant „Breixitu“, baigiant populistinių partijų iškilimu.
Nors derybos nuo sekmadienio tęsėsi 18 valandų, lyderiams prireikė daugiau laiko aptarti naujiems pasiūlymams, kad būtų įveiktas pasipriešinimas Prancūzijos ir Vokietijos siūlomam kompromisui dėl Europos Komisijos naujojo vadovo.
Europos Vadovų Tarybos (EUCO) pirmininkas Donaldas Tuskas „stabdo susitikimą ir iš naujo sušauks #EUCO rytoj 11 val. (vietos, 12 val. Lietuvos) laiku)", sakoma D. Tusko atstovo Prebeno Aamanno „Twitter“ žinutėje.
Viršūnių susitikimą organizavęs D. Tuskas apie 8 val. (9 val.) siūlė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kanclerei Angela Merkel laikinai sustabdyti diskusijas ir iš naujo susirinkti po dviejų savaičių, bet šis siūlymas buvo atmestas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES šaltinis.
„Jiedu jam atsakė: „Tai nesvarstytina. Būtinai privalome rasti sprendinį šiandien“, – sakė savo vardo nepanoręs viešinti šaltinis.
A. Merkel ir E. Macronas per Japonijoje vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą šeštadienį parengė kompromisinį sprendinį, pagal kurį olandų socialdemokratas Fransas Timmermansas siūlomas vadovauti Europos Komisijai. Anksčiau pagrindiniu kandidatu į šį postą laikytas vokiečių konservatorių Manfredas Weberis (Manfredas Vėberis).
M. Weberis savo ruožtu būtų siūlomas į Europos Parlamento pirmininko postą, nes yra didžiausios EP frakcijos vadovas. Tuo metu liberalų kandidatas turėtų pakeisti D. Tuską Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste.
Tačiau A. Merkel pristačius šį planą savo partnerės centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) lyderiams, keletas jų pasipriešino, o ES viršūnių susitikimą apėmė krizė, valstybių vadovams iki pirmadienio ryto siuvant po atskirus pasitarimus.
A. Merkel vėliau pirmadienį sakė tebeturinti „vilties, kad su gera valia kompromisas bus pasiekiamas“.
„Tvirtas sutarimas“
EPP ir toliau išliks didžiausias blokas Europos Parlamente, tačiau nebebus toks stiprus, koks buvo iki gegužės mėnesio rinkimų.
Tuo metu rinkimuose gerokai savo gretas papildę liberalai, tarp kurių yra E. Macrono šalininkų, ir žalieji vis kategoriškiau reikalauja suteikti jiems balsą renkant kandidatus į aukščiausius Bendrijos postus.
Nors Socialdemokratų pozicijos taip pat susilpnėjo, dabartinis vicepirmininkas F. Timmermansas iškilo kaip kompromisinis kandidatas į įtakingos Europos Komisijos vadovo postą.
„Dėl Timmermanso yra tvirtas sutarimas, bet padėtis yra labai nepastovi. Esu optimistiškiau nusiteikęs, nei buvau prieš tris valandas“, – sakė kitas šaltinis.
Paskutinis pasiūlymas yra skirti F. Timmermansą vadovauti Komisijai, o EPP atstovei bulgarei Kristalinai Georgijevai atiduoti vadovavimą Europos Vadovų Tarybai, keli šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.
Taip pat norima, kad darbą baigiančią ES užsienio politikos komisarę italę Federicą Mogherini pakeistų liberalų atstovas. Tai galėtų būti Belgijos premjeras Charles'is Michelis arba dabartinė ES konkurencijos komisarė iš Danijos Margrethe Vestager.
Kitas šaltinis nurodė, kad M. Vestager galėtų dirbti Komisijos pirmininko pavaduotoja.
„Istorinė klaida“
Aklavietė užsitęsė jau keletą savaičių. Birželio 20–21 dieną vykusiame ES viršūnių susitikime nepavyko išspręsti nesutarimų dėl kandidatų į aukščiausius postus.
Pastaruosius penkerius metus Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo poste dirbęs F. Timmermansas vadovavo ES pastangoms įgyvendinti bloko teisinės valstybės viziją į autoritarizmą linkusiose rytinėse narėse ir užsitraukė jų nemalonę. Tačiau neaišku, ar jo priešininkės užsitikrins pakankamą paramą, kad blokuotų jo kandidatūrą.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas laiške EPP frakcijos lyderiui Josephui Dauliui rašė, kad F. Timmermanso paskyrimas būtų „rimta ar netgi istorinė klaida“.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu sakė: „Fransas Timmermansas yra Europą skaldantis kandidatas. Akivaizdu, kad jis nesupranta Vidurio Europos.“
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May dalyvauja savo paskutiniame ES viršūnių susitikime. Jos atstovas spaudai sakė, kad premjerė atliks „konstruktyvų vaidmenį“ ir dalyvaus visuose balsavimuose.
Vienas prancūzų šaltinis naujienų agentūrai AFP nurodė, kad A. Merkel nesusikalbėjimas su jos kolegomis centro dešiniųjų lyderiais buvo netikėtas.
„Šiam viršūnių susitikimui buvo labai prastai pasiruošta“, – sakė vienas Europos diplomatas, susierzinęs dėl, pasak jo, nepakankamų konsultacijų prieš viršūnių derybų maratoną.
Pasak E. Macrono, negalėdami susitarti dėl to, kas ateityje užims aukščiausius postus, lyderiai kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui.
„Mes kuriame nerimtos Europos įvaizdį“, – sakė E. Macronas žurnalistams paskelbus lyderių susitikimo pertrauką.
Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.
Koks bebūtų ES viršūnių susitikimo rezultatas, trečiadienį Europos Parlamentas turės apsispręsti dėl savo naujojo pirmininko.
Jeigu ES lyderiams pavyks iki to laiko susitarti dėl kandidato į EK vadovo postą, parlamentas galėtų jo kandidatūrą svarstyti liepos viduryje vyksiančioje sesijoje.
