Briuselyje susitinkančių Europos Sąjungos 28 valstybių lyderių pareiškimas ruošiamas Turkijai suėmus du graikų karius ir pasiryžus neleisti tarptautinės bendruomenės pripažįstamai Kipro graikų vyriausybei žvalgyti naftos ir dujų telkinių.
„Europos Taryba griežtai smerkia nuolatinius neteisėtus Turkijos veiksmus Viduržemio jūros rytuose ir Egėjo jūroje, ir pabrėžia savo visišką solidarumą su Kipru ir Graikija“, – sakoma dokumento projekte.
Jame Turkija „raginama nutraukti minėtus veiksmus ir gerbti Kipro suverenią teisę žvalgyti ir naudoti savo gamtinius išteklius pagal ES ir tarptautinę teisę“.
Pareiškime išreiškiama tvirta parama Graikijai ir Kiprui, kurie kol kas priklauso grupei ES šalių, nelinkusių patvirtinti atskirą ES viršūnių susitikimo dokumentą, kuriame būtų pasmerktas nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimas prie buvusį rusų agentą Anglijos teritorijoje.
Pareiškimo projekte Turkija raginama normalizuoti santykius su Kipru, kuris yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kuriuo siekta prijungti salą prie Graikijos.
Aštrėjanti priešprieša tarp Turkijos ir Kipro dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose gali dar labiau apsunkinti pastangas susitarti dėl padalytos salos suvienijimo. Šios pastangos įstrigo pernai žlugus Jungtinių Tautų palaikomoms taikos deryboms.
Pastarosiomis savaitėmis Turkijos karo laivai blokavo dujų telkinius prie Kipro krantų turinčią žvalgyti italų bendrovės gręžimo platformą.
ES lyderiai taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą dėl tebesitęsiančio ES piliečių sulaikymo Turkijoje“ ir paragino šias problemas spręsti dialogo su ES narėmis keliu.
„Sudėtingas ir delikatus“ susitikimas
Turkijos šiaurinėje Edirnės provincijoje kovo 2 dieną suimti du į karinę zoną patekę graikų kariai laukia savo bylos nagrinėjimo.
Atėnų ir Ankaros santykius dar komplikuoja tai, kad Graikija negrąžina turkams aštuonių turkų karių, sraigtasparniu pabėgusiu iš šalies po nepavykusio 2016 liepos mėnesio perversmo, per kurį buvo siekiama nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną).
Turkijos įtempti santykiai ne tik su Graikija ir Kipru. Briuselis taip pat yra pasmerkęs Ankarą dėl jos nuožmaus susidorojimo su opozicija po nesėkmingo 2016-ųjų perversmo.
Turkija reiškia vis didesnį nepasitenkinimą dėl stringančių savo pastangų įstoti į ES, daugiausia dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Kol kas neaišku, ar ES viršūnių susitikime priimtas pareikšimas nesužlugdys ES ir Turkijos lyderių susitikimo Varnos kurorte Bulgarijoje, kur ketinta siekti įtemptų santykių gerinimo.
Vienas ES diplomatas trečiadienį pareiškė, kad susitikimas greičiausiai vis tiek įvyks, tačiau jis bus „sudėtingas ir delikatus“ dėl daugelio nesutarimų.
Pavardės nenorėjęs skelbti diplomatas sakė, kad pagrindinis tikslas yra išsaugoti „pragmatišką strateginį bendradarbiavimą“ tarp šalių.
ES laiko Turkiją savo strategine partnere kovoje su islamo ekstremistais ir siekiant sustabdyti į Europą plūstančių pabėgėlių iš Sirijos ir kitų šalių srautą pagal 2016 metais pasirašytą vadinamą „pagalbos už bendradarbiavimą“ sutartį.
