Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei.
28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.
Būsimas Jeano-Claude'o Junckerio įpėdinis užims svarbiausią vadovaujamą postą Briuselyje. Neturėdami konkretaus kandidato šioms pareigoms, lyderiai negalėjo sutarti ir dėl kitų svarbių paskyrimų, todėl buvo priversti birželio 30-ąją, sekmadienį, šaukti dar vieną viršūnių susitikimą.
„Europos Vadovų Taryba surengė nuodugnias diskusijas dėl paskyrimų, – sakė susitikimui pirmininkavęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. – Nė vienas iš kandidatų nesulaukė daugumos palaikymo.“
„Europos Vadovų Taryba sutarė, kad reikalingas paketas, atspindintis ES įvairovę. Dar kartą susitiksime birželio 30-ąją“, – sakė jis.
Numatytas susitikimas įvyks likus vos dviem dienoms iki pirmojo naujos sudėties Europos Parlamento posėdžio. Lyderiai pasiryžę sutarti dėl paskyrimų į svarbiausius postus iki tada, kai Europos Parlamentas rinks savo pirmininką.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad Europos Komisijos pirmininko rinkimų procesas, kai konkretų kandidatą iškelia Europos Parlamentas, neveiksmingas, todėl sprendimą dėl to turi priimti 28 valstybių lyderiai.
„Pateiktos trys konkrečios kandidatūros buvo atmestos, – sakė E. Macronas. – Donaldas Tuskas išsiaiškino, kad nė vienos iš šių kandidatūrų nepalaiko dauguma.“
Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel gynė tokį rinkimų procesą, kai kandidatas iškeliamas partijų. Ji pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kokį kandidatą pasirinks lyderiai, jam bus būtina užsitikrinti daugumos Europos Parlamento narių palaikymą.
„Paaiškėjo... kad nė vienas iš politinių partijų pagrindinių kandidatų neturi daugumos palaikymo, – sakė ji. – Aišku, kad norime bendro su parlamentu sprendimo.“
