Vandentiekio ir kanalizacijos tinklus vėluojanti nutiesti bendrovė „Žemda“ turi rimtų finansinių problemų – ją persekioja kreditoriai.
Milijoninius vandentiekio projektus Šiauliuose įgyvendinusi bendrovė „Žemda“ turi bėdų su kreditoriais. „Šiaulių plento“ grupei priklausanti bendrovė rengiasi inicijuoti restruktūrizacijos bylą.
Prabilo apie restruktūrizaciją
Šių metų gruodžio 27-ąją kviečiamas neeilinis bendrovės „Žemda“ akcininkų susirinkimas. Neeilinio susirinkimo tikslas – bendrovės restruktūrizacijos byla ir restruktūrizavimo administratoriaus parinkimas.
Bendrovės „Žemda“ valdybos pirmininkas Algirdas Budreckas telefonu neatsiliepė. Bendrovės vadovą pavaduojantis gamybos direktorius Tadas Zalagaitis sakė negalįs komentuoti, nes neturįs tikslios informacijos. Jo žodžiais, sprendimas dėl restruktūrizacijos nepriimtas. „Dar tik bus svarstoma, ar restruktūrizuotis“, – sakė jis.
Paprastai restruktūrizavimo bylos inicijuojamos tada, kai bendrovėms kyla grėsmė neatsiskaityti su kreditoriais. Įmonės restruktūrizacija – galimybė laikinai išvengti kreditorių pretenzijų, sustabdyti palūkanų augimą, išvengti bankroto.
Pateikė ieškinį
Panašu, kad bendrovės ketinimai inicijuoti restruktūrizacijos bylą sukėlė nerimą kreditoriams. Šiaulių apygardos teismą pasiekė kreditorių ieškinys.
Ieškinys nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kreditoriai neatskleidžiami. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, ieškinys gali siekti du šimtus tūkstančių litų. Apygardos teisme nagrinėjami ieškiniai, kurių suma – ne mažesnė kaip 150 tūkstančių litų.
Bendrovė vėluoja
Įtarti, kad įmonė gali turėti problemų, buvo galima jau praėjusį rudenį, kai bendrovė nesugebėjo laiku įvykdyti Šiaulių savivaldybės bendrovės „Šiaulių vandenys“ užsakymo, finansuojamo ES Sanglaudos fondo. Laiku vandentiekio trasų Verduliukų kvartale nespėjusi nutiesti „Žemda“ apkaltino subrangovus. Dabar tikimasi, kad objektas bus oficialiai baigtas iki metų pabaigos.
Dar praėjusių metų kovą „Šiaulių vandenys“ ir „Žemda“ pasirašė rangos sutartį vandentiekio ir nuotekų tinklams Pabalių mikrorajone ir Tilžės-Verdulių-Kanapių-Girulių gatvių kvartale tiesti. Sandorio suma – 8,9 milijono litų (be PVM). Sutartį bendrovė privalėjo įvykdyti per 15 mėnesių.
Rangovo vėlavimas sukėlė problemų ir „Šiaulių vandenims“, kadangi vartotojai galės prisijungti vėliau, nei planuota.
Priklauso „Šiaulių plento“ grupei
Bendrovė „Žemda“ Šiaurės Lietuvoje vykdė daugybę ES finansuojamų, dešimtimis milijonų litų kainavusių vandentvarkos projektų – Radviliškio, Kelmės, Joniškio, Pasvalio ir kt. rajonuose. Šiauliuose ši bendrovė Industriniame parke tiesė susisiekimo ir inžinerines komunikacijas, įrenginėjo lietaus kanalizaciją.
„Žemda“ priklauso „Šiaulių plento“ grupei. Šiai grupei priklauso „Šiaulių plentas“, „Žemaitijos keliai“, „Grundolita“, „Klaipėdos grundolita“, „Infrastruktūros inžinerija“ bei kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovė Lenkijoje. Bendrovė „Šiaulių kelias“ buvo likviduota.
Lydi nesėkmės?
„Žemda“ – ne vienintelė sunkius laikus išgyvenanti žinoma Šiaulių miesto įmonė.
„Šiaulių naujienos“ rašė, kad restruktūrizacijos bylą bandė inicijuoti kita Šiauliuose gerai žinoma bendrovė „Auslita“, siejama su buvusio Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidento Alvydo Stulpino pavarde. Tačiau tam pasipriešino bankas, įrodęs, kad restruktūrizacijos motyvai nepagrįsti.
2010 metų lapkričio 8 dienos įmonės balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 13,3 milijono litų, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 11 milijonų litų, iš kurio žemė – 6,2 milijono litų, o pastatai ir statiniai – 1,21 milijono litų. Pateiktame restruktūrizacijos plane nurodyta, kad įmonė iš viso kreditoriams skolinga 9,3 milijono litų. Du trečdaliai skolos – bankui. Pateiktame restruktūrizacijos plane įmonė žadėjo su kreditoriais atsiskaityti per ketverius metus.
„Auslita“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylą šį rudenį inicijavo vienas iš šalies bankų, kuris viešai „Auslitą“ skelbė kaip partnerę, stačiusią daugiabutį Šiaulių pietiniame miesto bulvare, greta buvusių fontanų.
Pagrindinis „Auslitos“ savininkas – kita A. Stulpino bendrovė „Putokšnis“, taip pat išgyvenanti ne pačius geriausius laikus. Rizikos kapitalo fondas „LitCapital“ pasirašė sutartį dėl 5 milijonų litų investicijos ir dabar valdo 33 procentus bendrovės akcijų. „LitCapital“ steigėjai yra Skandinavijos ir Baltijos šalių pensiniai fondai bei Europos investicijų fondas.
Mykolas Deikus
