Europos Sąjunga pripažino patyrusi nesėkmę: jos pastangos valdyti santykius su Rusija yra neveiksmingos ir turi trūkumų, be to, stinga bendros strategijos, rašo verslo dienraštis "Financial Times".
Kritika yra išdėstyta šešių puslapių konfidencialiame memorandume, kurį pavyko gauti "Financial Times" ir kuris pirmadienį bus pristatytas ES užsienio reikalų ministrams.
Vienas iš kritiškiausių ES ir Rusijos santykių įvertinimų pasirodė labai svarbiu metu. Jis verčia jaustis itin nepatogiai, nes dar 1999 metais ES lyderiai susitarė dėl bendros strategijos Rusijos atžvilgiu.
ES rengiantis gegužės 1 dieną priimti dešimt naujų šalių, aštuonios iš kurių yra buvusios socialistinės valstybės, Rusija atsisako visam laikui išplėsti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su ES, kad šis būtų taikomas naujosioms valstybėms narėms. Rusai ypač baiminasi dėl to, jog išplėtus susitarimą naujųjų ES šalių eksportui į Rusiją bus taikomi mažesni muitai.
Vis dėlto diplomatai sako, kad partnerystės susitarimas yra tik vienas aspektas, rodantis, jog europiečiams trūksta nuoseklios strategijos. Skirtingų požiūrių dažnai laikosi Ministrų Taryba, atstovaujanti valstybėms narėms, ir Europos Komisija, kuri su Rusija derasi prekybos klausimais. "Komisija traukia į vieną pusę, o valstybės narės - į kitą", - teigė vienas diplomatas.
Iš tikrųjų, kai vyriausiasis įgaliotinis bendrai ES užsienio ir saugumo politikai Chavjeras Solana (Javier Solana) ir užsienio reikalų komisaras Krisas Patenas (Chris Patten) rengėsi pirmadienio posėdyje pristatyti bendrą santykių su Rusija įvertinimą, jiems nebuvo leista to padaryti. ES diplomatai minėjo, kad Europos Komisijos pirmininko Romano Prodžio (Romano Prodi) pagalbininkai neleido paskelbti bendro dokumento dėl biurokratinio pavydo.
Vidaus naudojimui skirtą memorandumą dėl nepakankamai nuoseklių Briuselio veiksmų paskatino pernai lapkritį Romoje vykęs ES ir Rusijos viršūnių susitikimas. Jame bendras politines gaires ignoravo Italijos, kuri tuomet pirmininkavo ES, ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berluskoni). Italijos premjeras atsisakė kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje ir už Maskvos nenorą ratifikuoti Kioto protokolą.
Memorandume, kuris netradiciškai tiesiai kritikuoja valstybes nares, teigiama: "Rusija dažnai pasinaudodavo valstybių narių ir ES institucijų nesutarimais bei naudojo dažnai nesusijusių klausimų susiejimo politiką". Dokumente priduriama, jog ES institucijų ir valstybių narių gebėjimas "kalbėti vienu balsu visada liks veiksniu, lemsiančiu, ar ES politika Rusijos atžvilgiu bus sėkminga".
Memorandume rekomenduojama, kad ateityje kiekvienam viršūnių susitikimui ES turėtų nustatyti pozicijų ribas, kurių neperžengs ir kurių ES institucijos bei valstybės narės turės laikytis. Vis dėlto aukšto rango diplomatai teigia neturintys iliuzijų ir priduria, kad valstybėms narėms bei Europos Komisijai bus sunku su Rusija kalbėti "vienu balsu".
ELTA
