Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė griežtiems veiksmams prieš neteisėtą menkių žvejybą Baltijos jūroje. Siūloma sudaryti užsienio ir Europos Sąjungos (ES) šalių laivų, kurie yra vykdę nelegalią žvejybą, sąrašą. Tokiems laivams būtų uždrausta įplaukti į ES uostus.
Europarlamentarai siūlo reguliariai skelbti šį sąrašą ES Oficialiajame leidinyje. Jie taip pat ragina įpareigoti atlikti išsamią patikrą visuose laivuose, kurių savininko bent vienas laivas įrašomas į minėtą sąrašą. Be to, deputatai siūlo ES šalių subjektams uždrausti parduoti sąraše esantį laivą, taip pat drausti teikti subsidijas jo savininkui.
Taip pat numatoma uždrausti importuoti nelegalios žvejybos metu pagautą žuvį į ES. Visą importuojamą žuvį turės lydėti „laimikio sertifikatas“, patvirtinantis jo teisėtumą. Jei kuri nors valstybė reguliariai nesilaikytų ES reikalavimų – iš jos bus išvis draudžiama importuoti žuvį į ES. Be to, numatoma sukurti ES įspėjimo apie nelegalią žvejybą sistemą.
Europos Komisija siūlo tikrinti bent 15 proc. visų ES vandenyse žvejojančių, jais žuvį gabenančių ar ją perdirbančių ES nepriklausančių šalių laivų. Tuo tarpu europarlamentarai siūlo padidinti tikrinamų laivų dalį iki 50 proc.
Taip pat norima ES mastu suvienodinti minimalias nuobaudas už nelegalią žvejybą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui negalėtų būti mažesnė negu 300 tūkst. eurų, o juridiniam asmeniui – 500 tūkst. eurų. Šalims taip pat bus leista taikyti baudžiamąją atsakomybę už nelegalią žvejybą, o tuomet bausmės negalės būti mažesnės negu minėtos administracinės nuobaudos. Šias nuobaudas bus galima derinti su kitomis – pavyzdžiui, laikinu teisės gauti subsidiją panaikinimu arba jau išmokėtų subsidijų sugrąžinimu.
Nors dalis EP narių siūlė reglamentą taikyti tik ES nepriklausančių šalių laivams, europarlamentarai galiausiai pripažino, kad ES laivams reikėtų taikyti tokius pačius reikalavimus.
Šiam klausimui taikoma konsultavimosi procedūra, todėl ES Taryba neprivalės atsižvelgti į Parlamento pataisas.
