Europos Komisija taip ir negavo mandato pradėti derybas su Rusija dėl partnerystės sutarties, tačiau ES ir Rusijos viršūnių susitikimas Samaroje neatšaukiamas.
Vokietijos, kuri dabar pirmininkauja ES, užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) nebesitiki išspręsti iškilusių ginčų iki gegužės mėn. 17-18 dienomis Samaroje vyksiančio ES ir Rusijos viršūnių susitikimo. Abejojama net ar susitarimą pavyks pasirašyti iki Vokietijos pirmininkavimo ES pabaigos.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel Berlyne sakė, kad ES ir toliau suinteresuotas palaikyti glaudžius santykius ir strateginę partnerystę su Rusija. Tačiau derybų pradžiai esą reikia įveikti „eilę problemų“.
Frankas Šteinmejeris antradienį vyksta skubaus vizito į Maskvą susitikti su V. Putinu ir Užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. F. Šteinmejeris ten tegalės paprašyti Rusijos nepykti dėl to, kad ne visiems ES patinka Rusijos politika. Pačiam ministrui nebeliko nieko kito, kaip „pasidžiaugti bent tuo, kad nei vienas iš 27 ES užsienio reikalų ministrų nepasisakė prieš viršūnių susitikimo organizavimą“.
Praėjusią savaitę Briuselyje vykęs Europos Sąjungos valstybių ambasadorių susitikimas baigėsi skandalu: Lietuva jame pareiškė blokuojanti plataus masto ES derybas su Rusija. Tai sukėlė tūžmingą šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos reakciją.
Įtampa Europos Sąjungoje dėl santykių su Rusija, kuri vykdo vis kategoriškesnę politiką, likus kelioms dienoms iki ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo pasiekė aukščiausią tašką. Naujosios ES narės vis tvirčiau reikalauja griežtesnio kurso Rusijos atžvilgiu.
Anksčiau savo veto deryboms buvo paskelbusi Lenkija, nes nebuvo išspręstas jos ginčas su Rusija dėl maisto produktų importo. Varšuva, tiesa pareiškė, jog atšauktų savo veto, jei tik Maskva be išsisukinėjimų paskelbtų aiškią datą, kada bus atšauktas draudimas importuoti lenkišką produkciją. Tačiau šį kartą Lietuva teigia turinti daugiau priežasčių nepritarti deryboms.
ES šalių ambasadorių susitikime Briuselyje dalyvavę diplomatai pasakojo, kad Vokietijos atstovas Wilhelmas Schönfelderis kelis kartus Lietuvos delegacijai uždavė klausimą, ko nori pasiekti jų šalis, blokuodama derybas su Rusija, per kurias buvo planuojama aptarti labai platų klausimų ratą – pradedant energetika ir prekyba, baigiant žmogaus teisių problemomis.
Lenkija, Lietuva ir kitos buvusios komunistinės šalys dar nuo 2004-ųjų gegužės, kai įstojo į Europos Sąjungą, bando įtikinti ES atsisakyti tradicinio Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos įtakojamo kurso Maskvos atžvilgiu, kuriuo siekiama palaikyti su Rusija kur kas šiltesnius santykius.
“Dabartinėmis aplinkybėmis tokias derybas pradėti beprasmiška, - “Financial Times” pareiškė aukštas Lietuvos atstovas. – Šį viršūnių susitikimą mes turime išnaudoti ne tam, kad bandytume pradėti kažkokį strateginį bendradarbiavimą be realaus turinio ar vestume derybas dėl derybų. Turime gauti iš rusų kažką konkretaus”.
Jo žodžiais tariant, Maskvos pasirinktas konfrontacijos su ES kursas, kuris vykdomas jau kelis mėnesius, šiek tiek perkėlė diskusijų pačioje ES svorio centrą ir sumažino spaudimą Lenkijai ir kitoms šalims, atsisakančioms pritarti derybų su Rusija pradžiai.
Tiesa, pats Lietuvos užsienio reikalų ministras neužsiminė apie Rusijos spaudimą Estijai ir nenurodė to, kaip veto priežasties.
Rusijos agresyvaus spaudimo Estijai (ekonominių sankcijų ir nesibaigiančių elektroninių atakų), riaušių kaimyninėje šalyje kurstymo tema galbūt iškils susitikimo Samaroje metu. Tiesa ES atkakliai vengia šios, kaip ir kitų Rusijai nepalankių temų, o Europos Komisijos pirmininkas Estijos sprendimą perlaidoti palaikus vadina „pernelyg politizuotu“.
Pasak “Financial Times”, įtampa tarp Europos Sąjungos ir Rusijos paskutiniuoju metu yra labai išaugusi dėl Rusijos ginčo su Estija, dėl kurio buvo apsupta Estijos ambasada Maskvoje ir nutrauktas susisiekimas geležinkeliu. Lietuva tvirtina, kad Rusija blokuoja į ją vedantį naftotiekį ir jau 10 mėnesių netiekia kuro elektrinei (Ignalinos AE).
Savo ruožtu Rusija tikina, kad lenkiški produktai neatitinka sanitarinių reikalavimų, o naftos tiekimas naftotiekiu į Lietuvą esą nutrauktas dėl “skubaus remonto būtinybės”.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel Berlyne sakė, kad ES ir toliau suinteresuotas palaikyti glaudžius santykius ir strateginę partnerystę su Rusija. Tačiau derybų pradžiai esą reikia įveikti „eilę problemų“.
Briuselyje taip pat posėdžiavo ir ES gynybos ministrai, kurie aptarė Rusijos grasinimus pasitraukti iš Įprastinės ginkluotės Europoje.
Susitikimo Samaroje metu turėtų įvykti Rusijos opozicijos rengiamas „Nepatenkintųjų maršas“, kuriame, kaip tikimasi, dalyvaus apie 1 000 žmonių. Rusijos valdžia daro viską, kad sužlugdytų šį sumanymą . Be jokių paaiškinimų sulaikomi organizatoriai, žmogaus teisių aktyvistai ir žurnalistai atvykę į Samarą, atliekamos kratos opozicinių laikraščių redakcijose.
