Nepaguos nei šypsenos, nei oficialiai fotokronikai skirti rankų paspaudimai, kuriais keitėsi kasdieniu grafito spalvos kostiumu apsivilkęs V.Putinas, sportišką švarkelį iš šiaurės elnio odos dėvėjusi A. Merkel ir kaklaraiščio nepasirišęs J. Barroso, išvaizdžiuose svečių namuose „Volžskij utios“ atidarydami ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“.
Tai galima pavadinti lemtingu ženklu, nes netoli Samaros esantys svečių namai – garsi sanatorija, savotiška „Quisisana“ (Kapryje įsikūręs vienas geriausių ir garsiausių Italijos viešbučių) prie Volgos. Tuo tarpu niekam ne paslaptis, kad Europos Sąjungos ir Rusijos santykius šiandien taip krečia karštinė, kad juos labai sunku pagydyti, pastebi dienraštis. Už šių nesuskaičiuojamų mandagumo gestų ir aplinkybes atitinkančių kalbų slepiasi gili krizė, supurčiusi ES ir Rusijos santykius: ir viskas dėl to, kad Maskva laiko įtampoje – dėl energetinio šantažo ir pykčio perkėlus paminklą sovietiniam kareviui Taline – iš jos įtakos sferos pasitraukusias Baltijos šalis.
Antai prieš kelias dienas tapo žinoma, kad Kremlius kovo mėnesį buvo išsiuntęs kvietimą Lenkijos užsienio reikalų ministrei Annai Fotygai, kurį ji atmetė: kaip galima kalbėtis su tais, kuriuos boikotuoji? Varšuvai mėsos produktų embargas iš tiesų yra tarsi „karo aktas“, nepriimtinas ginčas, rašo „La Repubblica“. Tuo tarpu Maskvai, besiremiančiai „profesionalumu“ prekyboje ir kaltinančiai Lenkiją siunčiant į Rusiją antrarūšę produkciją ir taip sabotuojant sutartis dėl strateginės partnerystės, tai tikra plaukiojanti mina. Už mėsos karo slypi seni rusų ir lenkų nesutarimai. Tačiau yra ir veto teisė, kuria pasinaudojo Varšuva ir kuri sąlygoja Briuselio politiką, teigia dienraštis.
Kitais žodžiais tariant, kaip prieš kelias dienas pabrėžė Rusijos TV naujienų programos, viršūnių susitikimas Samaroje – tai negyvas gimęs kūdikis, jis neduos nieko, išskyrus polemiką. Daugiausia, ko galima tikėtis, tai prieš 10 metų, 1997-ųjų gruodį, pasirašytos sutarties pratęsimo. Labai gaila, nes Putinas šiam aukščiausiojo lygio susitikimui už tūkstančio kilometrų nuo Maskvos surengti išleido 3 milijardus rublių, dar 800 milijonų buvo atrėžta iš regioninio biudžeto. Laimė, iš šių lėšų buvo suremontuota 11 kilometrų kelio nuo Toljačio miesto iki Uralo automagistralės. Kai dėl 1997 m. sutarties, Maskva tvirtina, kad ji jau nebeturinti jokios prasmės, nes Rusija 2007 m. dėl dujų ir naftos yra ekonomiškai stipri, pastebi „La Repubblica“.
Du skaičiai paaiškina tvirtą ryšį, vienijantį (ir skiriantį) Rusiją ir Europos Sąjungą. 76 proc. užsienio investicijų į Rusijos Federaciją priklauso ES. 57 proc. Rusijos eksporto keliauja į Europos Sąjungą. Šie skaičiai liudija, kad partnerystė egzistuoja, ir rinka prie to prisidėjo kur kas labiau, nei Europos bendrumo politika.
Tad tampa suprantamos liūdnos Europos Komisijos pirmininko J.Barroso kalbos: „Sąjunga turi 27 nares. Šiandien mes priiminėjame sprendimus remdamiesi solidarumo principu. Aš atvykau čionai, kad ginčiau europietiškus interesus. Tiesą sakant, iš šio susitikimo aš nesitikiu jokių žymių įvykių. Mūsų bendras interesas – palaikyti gerus ir konstruktyvius santykius“. Todėl, sako ES šiuo metu pirmininkaujanti A. Merkel, siekiant spręsti problemas būtina kalbėti „kartu“.
Apie kažką jiedu, Putinas ir Merkel, visgi turėjo pasikalbėti, atsižvelgiant į tai, kad „Gazprom marketing and trading“ ir „Gazpromexport“ paskelbė pasirašę sutartį su Liuksemburgo bendrove „Soteg“ dėl 400 milijonų eurų vertės itin galingos šiluminės elektrinės statybos Vokietijoje, rašo „La Repubblica“ .
