Akivaizdu, kad bendradarbiavimo sutartis palies praktiškai kiekvieną europiečių ir amerikiečių gyvenimo sritį. Nuo bankininkystės iki žemės ūkio, nuo sveikatos sektoriaus iki švietimo, nuo transporto iki importo mokesčių tarifų mažinimo, bendradarbiavimo verslo reguliavimo srityje.
Tam, kad šis ambicingas projektas būtų įgyvendintas, reikia daugiau pasitikėjimo ir noro spręsti problemas partneriškai. ES ir JAV pagrindinis iššūkis šiuo metu – susikoncentruoti į tai, kas jungia, o ne tai, kas skiria.
Kaip atsilieptų glaudesnis susitarimas dėl prekybos ir investicijų paprastiems europiečiams? Neabejotina, tai pirmiausia būtų šviežio oro gūsis vis dar neįsibėgėjančiai ES ekonomikai – transatlantinis susitarimas garantuotų daugiau investicijų, o tai kartu reikštų daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų.
Apskaičiuota, kad sėkmingai įgyvendinant ES ir JAV partnerystę per dešimtmetį būtų sukurta 130 milijonų naujų darbo vietų. Sutikite, skaičius – įspūdingas. Sumažinti tarifai padidintų eksporto ir importo srautus, tuo pačiu ir rinkos konkurencingumą. Tai europiečiams leistų tikėtis, kad atpigs kasdienės prekės ir paslaugos.
Bendradarbiavimas verslo reguliavimo ir taisyklių sektoriuje užtikrintų perteklinės biurokratijos mažinimą. Galėtume panaikinti dvigubą kontrolę, pagreitinti informacijos kaitą abejose Atlanto pusėse, o tai atrištų rankas smulkiajam ir vidutiniam verslui.
Tyrimai rodo, kad TPIP partnerystės susitarimas kasmet prie Europos valstybių Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo gali prisidėti 0,5 procento, t.y. apie 120 milijardų eurų. Pasirašyta sutartis, be kita ko, įtvirtintų šio transatlantinio regiono įtaką pasaulyje.
Tai – bendras interesas ir vienas svarbiausių sąlyčio taškų, kuris turėtų paskatinti konstruktyvias ES ir JAV diskusijas, žengimą galutinio susitarimo link.
Europa ir JAV kartu sudaro didžiausią rinką pasaulyje – čia sukuriama per 50 proc. pasaulio BVP, per metus sugeneruojama apie 5,1 trilijonų eurų tarptautinių pardavimų. Europoje JAV kompanijos sukuria apie 4,2 mln. naujų darbo vietų, o europiečiai JAV prisidėjo prie 3,8 mln. darbo vietų įsteigimo. Didelis potencialas aiškiai matomas ir tiesioginėse užsienio investicijose – 2013 metais ES ir JAV kartu sudarė 70 proc. pasaulio išorės ir 57 proc. vidaus investicijų srauto.
Be kita ko, ES ir JAV yra vienos iš nedaugelio valstybių, kurios į savo prekybos susitarimą linkusios įtraukti darbo jėgos, vartotojų teisių gynimą ir poveikį aplinkai. Šis demokratiniais principais grįstas projektas būtų puikus pavyzdys kitiems dvišaliams ar daugiašaliams projektams.
Reikia nepamiršti, kad geopolitiniu atžvilgiu TPIP susitarimas sustiprintų bendrąją Vakarų poziciją. Didesnės investicijos iš JAV, ypač bendradarbiavimas energetikos srityje, mažintų priklausomybę nuo Rusijos dujų – vadinasi, susilpnintų Kremliaus vykdomą skaldymo politiką Europoje.
Kokia susitarimo nauda Lietuvai? Sakyčiau, dvejopa. Tai bus neabejotinai teigiamas impulsas Lietuvos ekonomikai, be to, mūsų šalis sustiprės geopolitiniame kontekste.
Iš trijų Baltijos valstybių, Lietuva yra labiausiai susieta su JAV eksporto ir importo apimtimis. 2013 metų duomenimis, Lietuvos eksportas į JAV sudarė per 830 milijonų eurų, o importas iš JAV siekė per 290 milijonų eurų.
Naftos produktai, mediena ir cheminės medžiagos yra pagrindinės Lietuvos eksporto prekės į JAV. JAV įmonės Lietuvoje yra sukūrę bent 1500 darbo vietų. Daugeliu atvejų investuotojai iš JAV kuria gerai apmokamas, kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo reikalaujančias darbo vietas paslaugų sektoriuje. „Western Union“, „Intermedix Corporation“ ir kitų kompanijų pavyzdžiai rodo, jog bendradarbiavimas su JAV Lietuvai atneša labai konkrečią naudą.
Be abejo, ES derybos su JAV yra intensyvus ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Nors ES komisarė prekybai Cecilia Malmström neseniai tvirtino, kad pažanga po 8-ojo derybų proceso rato, vykusio vasarį, buvo padaryta, vis dar lieka daug neišspręstų klausimų.
Didžiausias diskusijas kelia investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo nuostatos (trumpiau – ISDS). ES valstybės yra sudariusios beveik 1300 prekybos sutarčių, kuriose egzistuoja ISDS modelis. Tačiau papildomai reikia reformų, užtikrinančių, kad investuotojai svečioje valstybėje nesusidurtų su diskriminacija.
Neseniai šiokia tokia pažanga buvo padaryta ir užtikrinant derybų skaidrumą – su derybomis susiję dokumentai jau yra viešai prieinami visiems Europos Parlamento nariams. Tai beprecedentis atvejis panašių derybų istorijoje.
Nepaisant to, dar reikia pasiekti, kad būtų užtikrintas didesnis visuomenės informavimas ir įtraukimas į šį ilgą derybų procesą. Priešakyje laukia rimti iššūkiai ir šiandien vis dar sunku nuspėti, kada derybos bus užbaigtos ir koks bus galutinis rezultatas.
Aišku viena – sėkminga ES ir JAV derybų pabaiga gali tapti milžinišku papildomu stimulu Vakarų pasaulio ekonomikai ir kiekvienio europiečio gerovei.
