J.-C.Junckerio parengta vadinamoji Baltoji knyga bus pristatyta Europos Parlamentui, tačiau prieš tai antradienį su šiuo dokumentu galės susipažinti eurokomisarai, nurodė Europos Komisijos vadovo atstovas spaudai.
ES lyderiai J.-C.Junckerio planą aptars kovo 9-10 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime, o tada specialiame susitikime Romoje kovo 25-ąją pristatys savo parengtas bloko ateities po „Brexit“ gaires.
„Trečiadienį pirmininkas J.-C.Junckeris atvyks į Europos Parlamentą pristatyti Baltosios knygos apie Sąjungos ateitį“, – spaudos konferencijoje sakė jo atstovas Margaritis Schinas.
2016 metų birželį referendume Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas trauktis iš ES smarkiai supurtė ekonominių problemų bei migrantų krizės varginamą Bendriją ir privertė ją rimtai susimąstyti apie savo ateitį.
Italijoje vyksiančiame specialiame susitikime, skirtame 60-osioms ES steigiamosios Romos sutarties metinėms, bloko lyderiai paskelbs specialią deklaraciją su naujais planais dėl ateities.
Manoma, kad šie planai apims ateinantį dešimties metų laikotarpį ir juose tikriausiai bus kalbama apie „skirtingų greičių Europą“, kuomet ES narės gali pačios spręsti, kokia integracija joms priimtina, naujienų agentūrai AFP sakė ES šaltiniai.
ES lyderiai taip pat linkę judėti pirmyn ir nenori, kad visas europinis projektas įstrigtų dėl sudėtingų derybų su Didžiąja Britanija dėl jos pasitraukimo, kuris turėtų įvykti 2019-aisiais.
M.Schinas sakė, kad J.-C.Junckerio planu siekiama pradėti diskusijas prieš Romos deklaracijos paskelbimą. Jis taip pat pridūrė, kad esama didžiulio susidomėjimo buvusio Liuksemburgo premjero požiūriu.
ES narėms po Britanijos išstojimo gali tekti mokėti daugiau
Vokietija ir kitos prie ES biudžeto labiausiai prisidedančios šalys pasitraukus Didžiajai Britanijai turės mokėti daugiau, antradienį sakė biudžeto komisaras Guentheris Oettingeris.
Vis dėlto jis tvirtino, kad šios šalys apmokės ne visą JK dalį. „Nemanau, kad prie biudžeto labiausiai prisidedančios šalys yra pasirengusios prisiimti visą Britanijos indėlį“, – verslo dienraščiui „Handelsblatt“ sakė G.Oettingeris.
„Tuo pačiu metu Lenkija ir kitos daugiausiai gaunančios šalys nesutiks, jei paramą struktūriškai silpniems regionams bus norima sumažinti 9 mlrd. eurų kasmet. Reikės rasti kompromisą“, – pridūrė jis.
Pabėgėlių krizei, užuomazginiams kolektyvinės gynybos planams ir kovai su terorizmu uždedant naujas finansines naštas, ES galėtų apkarpyti išlaidas tokiose tradicinėse srityse kaip subsidijos žemės ūkiui.
G.Oettingeris minėtam laikraščiui sakė, jog nepritaria konkrečiam ES mokesčiui, kurį neseniai siūlė buvęs Italijos premjeras Mario Monti.
Vietoje to dalį blokui reikalingų pinigų būtų galima gauti iš degalų mokesčių šalyse narėse – „1–2 centų už litrą“, sakė komisaras.
Pasak jo, Londonas ir po išstojimo 2019-aisiais toliau finansuos ES projektus, kuriuose dalyvauja.
„Britų įmokos į ES biudžetą staiga nesibaigs jiems pasitraukus“, – sakė neseniai paskirtas biudžeto komisaras.
Briuselis dabar rengiasi sprendimui dėl išlaidų kitame savo septynerių metų biudžete, kuris turi įsigalioti 2021 metais.
Tačiau G.Oettingeris užsiminė, kad „Brexit“ galėtų būti proga sutrumpinti šį planavimo periodą iki penkerių metų, kaip seniai reikalauja Europos Parlamento nariai.
ES galėtų paankstinti savo kito biudžeto periodo pradžią ir atkelti ją į 2020 metus, kad Britanija būtų įpareigota mokėti įnašus iki naujo finansavimo
