Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus atkreipia dėmesį, kad per kitą finansinį laikotarpį ne tik mažės investicijų suma, bet ir bus reikalaujama kur kas didesnio prisidėjimo, todėl ypač svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus bei nedelsti.
„Matant EK pateiktą pasiūlymą dėl sanglaudos politikos finansavimo, tiesą sakant, apima dvejopi jausmai. Viena vertus tikrai gera žinia, kad Lietuva jame jau laikoma „pereinamuoju“ regionu, nes, remiantis skaičiavimais, Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro daugiau nei 75 proc. ES vidurkio. Vadinasi, stumiamės pirmyn ir šalies ekonominė situacija yra stipriai pagerėjusi.
Tačiau į akis krenta faktas, jog skaičiavimai atrodo pernelyg optimistiniai ir tai gali gerokai apsunkinti Lietuvos padėtį ateinančiu laikotarpiu, nes siūloma mažinti ne tik sanglaudos fondo finansavimą, bet ir tris kartus padidinti kofinansavimo procentą įgyvendinamiems projektams, o tai taptų didele našta tiek valstybės biudžetui, tiek ir verslui“, – sakė V. Sutkus.
Konfederacijos atstovams EK pateiktą pasiūlymą bei darbinę Lietuvos poziciją pristačiusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė atkreipė dėmesį, kad nors dėl tam tikrų punktų tikrai bus deramasi, bendra EK pozicija Lietuvą labiau priartina prie šalių-donorių.
„Matome kelis svarbius dalykus. 24 proc. iki 5,6 mlrd. mažėja bendras finansavimas, taip pat siūloma, kad projektų kofinansavimas vykdytojų lėšomis siektų 45 proc., kai šiuo metu jis siekia 15 proc. Verslas, esant tokioms sąlygoms manau tikrai labai rimtai svarstys, ar tokia parama tikrai verta naudotis, jau nekalbant apie valstybinio masto projektus, kurie tokiu būdu gali tapti nepakeliama našta valstybės biudžetui. Ir tai pagrįstai leidžia kelti klausimą, kaip toliau vystysis tam tikri šalies ekonomikos sektoriai”, – į pateiktus siūlymus reagavo V. Sutkus.
Siūlyme nurodoma, kad keistųsi ir projektų, kurie galėtų tikėtis finansavimo, tematinės kryptys, bei didėtų jų koncentracija dviejose pagrindinėse kryptyse: net 65 proc. lėšų siūloma skirti išimtinai mokslo ir inovacijų kūrimui bei žaliajai energetikai, žiedinei ekonomikai ir kitiems aplinkosaugos aspektą pabrėžiantiems projektams.
„Žinoma ir mokslas, ir inovacijos, ir žalioji energetika yra svarbios sritys, tačiau kiekviena šalis turi savo specifiką ir taip griežtai bei vienareikšmiškai didžiąją lėšų dalį sukoncentravus šiose srityse tikrai galime susidurti su rimtomis problemomis. Turime nedžiuginančios patirties su šiuo finansiniu laikotarpiu: buvo ilgai delsiama skelbti kvietimus ir pradėti konkrečius projektus, todėl labai svarbu ne tik apsispręsti, kur bus kreipiamos investicijos, bet ir kuo anksčiau apie tai informuoti verslą, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir priimti sprendimus dėl savo finansų“, – teigia LVK vadovas.
Pasak L. Maskaliovienės, iki to laiko viena pagrindinių užduočių – kiek įmanoma sumažinti šalies regionų bei kai kurių ekonomikos sektorių priklausomybę nuo sanglaudos fondo ir užtikrinti tvarų jų funkcionavimą ateityje. Būtent tam šiuo metu skiriamas didžiausias dėmesys.
Pagrindiniai siūlymai, kuriuos Lietuva ne tik rengia, bet ir derina poziciją su kaimyninėmis šalimis apima ir galimą siūlymą oficialiai įforminti „dvi Lietuvas“ – atskirti Vilniaus regioną, kuris ekonomiškai yra labiausiai išsivystęs, ir likusią Lietuvos teritoriją, kuriai iki sostinės ekonominių
rodiklių pakankamai toli. Taip pat bus siekiama įtikinti EK, kad reikalingas nuoseklus ir laipsniškas, o ne drastiškas finansavimo sumažinimas, bei pagrįsti, kad kofinansavimo padidinimas 3 kartus gali tapti nepakeliama našta valstybės biudžetui.
L. Maskaliovienės teigimu, dėl politinio ciklo ypatybių, iki galo neaiškios situacijos dėl „Brexit’o“ ir artėjančių Europos Parlamento rinkimų derybos dėl sanglaudos fondo finansavimo mechanizmo gali užsitęsti ir iki 2020 m. pabaigos, tačiau Lietuvos atstovai siekia, kad tai įvyktų kuo greičiau.
