Už lango lyja lietus, tamsu, šalta…Visiškas ruduo… Deja, toks metų laikas mane labai slegia… Vis dažniau prisimenu praėjusių metų rudenį bei dalį žiemos, kuriuos praleidau Pietų Prancūzijoje, Nicoje.
Tai rojaus kampelis žemėje. Įsimylėjau visą žydrąją pakrantę (Cote D’azur): Nica, Kanai, San Tropezas, Antibai, Monakas…. Daug kartų buvo rašoma ir kalbama apie šiuos miestus, visada svajojau juos pamatyti. Dabar tai mano antrieji namai, į kuriuos visada gera sugrįžti!
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Esu labai laiminga, jog turėjau galimybę sudalyvauti „Erasmus“ mainų programoje, kad pasirinkau nuostabų pasaulio kampelį. Gyvenau tarsi rojuje ir džiaugiausi kiekviena diena. Tie keturi mėnesiai praleisti tenai buvo ypatingi: jokio streso, saulė, jūra, paplūdimys, nauji draugai, kelionės, vakarėliai, o ir mokslai tokioje aplinkoje buvo vienas malonumas. Neapsakomas jausmas skaityti knygą kaitinantis saulutėje ant jūros kranto, girdint bangų ošimą….
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Į Nicą važiavau visiškai viena, net nežinojau, kur gyvensiu, be to ir prancūziškai galėjau pasakyti tik kelias frazes…. Bet man pasisekė, ir pačią pirmą dieną susiradau gyvenamąją vietą pagrindinėje Nicos gatvėje, kur pro kambario langus matėsi jūra! Pasisekė ir su kambariokais. Jie buvo labai draugiški, malonūs...
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Sutikau daug nuostabių žmonių iš viso pasaulio: jaunų, linksmų, perspektyvių, žingeidžių ir nenustygstančių vietoje, trokštančių pamatyti ir patirti kuo daugiau. Supratau, kad visur jauni žmonės yra vienodi ir skiriasi tik jų kalba. Mane supo asmenybės, modernus jaunimas. Gyvenimas aplinkui tiesiog virte virė. Džiaugiuosi, kad susiradau draugų, su kuriais iki šiol bendraujame ir svečiuojamės vieni pas kitus. Dažnai pasiilgstu tų žmonių, pramogų, kaitrios saulės ir visą „lietuvišką“ stresą išvaikančio vėjo.
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Žavėjo ir savarankiškas gyvenimas. Stebėjausi netikėtai atsiskleidusiais savo kulinariniais gebėjimais, kai su malonumu gamindavau. Kartą net pavykdavo iš „nieko“ pasigaminti skaniausią vakarienę! Tobulėjimui nėra ribų. Tiesa?
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Labai pasiilgau ir tų prancūziškų restoranėlių, jaukių kavinukių, šviežiai keptų bandelių su šokoladu, crepes su nutella!! Pasiilgau prancūzų kalbos, nors ir niekaip nesisekė taisyklingai ištarti jų žodžių… Pasiilgau tų nuostabių pasivaikščiojimų jūros pakrante vakarais, gatvės muzikantų, šokėjų , artistų, kurie drąsiai rodydavo savo talentus praeiviams. Labai trūksta dažnų apsilankymų Monake ar Kanuose, „Ladies night” pirmadienio vakarais, ir draugų kuriuos suradau tenai… Žinote, mielieji, pasaulis yra toks didelis ir gražus, pilnas nuostabiausių gamtos kampelių, miestų, įdomiausių žmonių. Dėkoju likimui, jog vis tenka apsilankyti kokioje nors šalyje ir pamatyti kitą kultūrą, gamtą. Atsiduri tiesiog kitame pasaulyje! Išnaudokite visas galimybes ir šansus, kokie tik pasitaikys jūsų gyvenimuose ir jūs nustebsite. Mūsų namai – visas pasaulis ir esame verti pamatyti nepakartojamą jo grožį! Sėkmės keliaujant ir atrandant!
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernesta Elzbergaitė (asmeninio archyvo nuotr.)
Ernestos Elzbergaitės blogas: „Gyventi aš jau pradėjau, o jūs?“
Ernesta Elzbergaitė
