Yra žmonių (ir kuo toliau, tuo daugiau), kurie savo noru atsisako ramių atostogų - gulėti, valgyti ir žiūrėti televizorių. Arba elgtis ekstremaliau - nuvažiuoti į Palangą. Jie nutaria, kad geriausia poilsio investicija - gimtinės pažinimas, pripučiamomis valtimis, plaustais bei baidarėmis įveikiant vandens maršrutus.
Sovietiniais laikais turizmas buvo naudingas: kuo daugiau plauki, tuo daugiau balų surenki, surašai visa tai į tam tikrą "Turisto" knygelę ir tampi lyg ir pusiau profesionaliu sportininku. Vasaromis, įvardinus savaitgalinį plaukimą baidarėmis sportinėmis treniruotėmis, buvo galima išvengti didesnių blogybių - vasaros praktikų, ravėjimų Buivydiškių ūkiuose, savanoriško dalyvavimo mokyklos remonte ar net rudeninės bulviakasio talkos kolūkiuose.
Dabartiniai turistai lyg ir nebeturi jokių akivaizdžių paskatų plaukti nesibaigiančias ežerais ir susiraičiusiomis upėmis, išskyrus nepaaiškinamą meilę gamtą ir visai suprantamą rūpinimąsi savo fizine būkle. Tai nebūtų pavojingas hobis, bet vandens turistai turi nemalonų bruožą - jie negali šio ritualo atlikti vieni. Lyg misionieriai ar sektantai jie į savo bažnyčią privalo įtraukti kuo daugiau pasekėjų - jėga, gudrumu, pažadais ir papirkinėjimais.
Ir štai ta diena ateina: kitą šeštadienį (ar penktadienio vakarą) jus privertė plaukti baidarėmis. Šiam žygdarbiui būtina gerai pasiruošti ir sumažinti neišvengiamas emocines traumas. Ypač svarbu sužinoti, kas bus kelionės draugai (ir gal būsimi priešai), ir ar galima tikėtis, kad kelionėje jūsų interesai sutaps bent mažyte procento dalimi. Nes, jei jūs savo svajonėse poilsį po ilgo irklavimo įsivaizduojate kaip ramų tysojimą su skaniu kąsniu rankoje ir burnoje, dalinantis rasotą taurelę su kelias bendraminčiais ir bendražygiais, sunkiai iškentėsite keliolikos profesionalių turistų draugiją, kurie nurodinės, kaip kurti laužą (vietoj to, kad šliūkštelėtų degaus skysčio), energingos moterys skirstys budėjimą prie laužo, jus visą kelionę šauks kažkokiu vyresniuoju junga ar malkininku, pirma nakvynė bus pavadinta Pažinties bei Draugystės vakaru ir reikės šmaikščiai prisistatyti, peršokti per laužą, kas vakarą ilgai dainuoti nesibaigiančias turistines dainas. Dainų tekstuose bus daug aliuzijų į buvusius nuotykius, kurie juokingi visiems, bet ne jums. Žinoma, jus padrąsina, kad po kelių bendrų plaukimų yra šansų tapti būsimos dainos herojumi.
Bet gal viskas prasidės sėkmingai - puikūs bendrakeleiviai, nuostabus oras ir šiltas vanduo. Manote, kad tai poilsio garantas? Viso to saugiai kelionei per maža. Verta apsidrausti keleriopai. Niekuomet nepasiduokite įtikinėjimams, kad plaukimą reikia pradėti labai gražioje vietoje, bet ten negalima atvažiuoti automobiliu, ir baidares reikia nuvežti traukiniu , o po to šiek tiek panešti. Niekuomet to nedarykite - mažiau grožio, bet tegu jau paskutinis civilizacijos ženklas - draugas su mašina - išplaukimo dieną būna šalia. Visuomet bus galima dar kartą pabandyti įtikinti kolegas neieškoti nuotykių, o didingai grįžti namo. Tokia pati turi būti ir kelionės pabaiga - prie kokio nors kaimo pašto, kur bus galima iškviesti greitaeigį grįžimą namo.
Jei kelionės pradžią ir pabaigą pavyksta taip puikiai suorganizuoti, pats plaukimas gali tapti net ir maloniu, nes bus žinoma - visa tai vis tiek galų gale baigsis. Bet ir tuomet negalima atsipalaiduoti. Jokiais būdais nepasiduokite melui, kad dalį maisto - pomidorų, agurkų, bulvių, pieno, duonos, lašinių - bus galima nusipirkti ar tiesiog gauti iš paupio ar paežerės kaimiečių.
Tai padaryti gali tik geri diplomatai, o į kaimą eiti gali tekti jums - o ten šunys, karvės, pokalbiai jums visiškai nesuprantamomis temomis ir daugybė kitų pavojų. Į maisto maišus dėkite visus savo skaniausius daiktus - marinuotus agurkus, vyšnių kompotą, gerą torto gabalą, saldainių dėžutę, saulėgrąžų ir riešutų, rūkytos sprandinės, "Knorr" kinietišką padažą, bulvyčių pusfabrikačius, šaldytos picos - ją bus galima suvalgyti iš karto. Galų gale būsite pagirti už viską, nes paaiškės, kad turistai - kaimiečių mylėtojai pasiėmė tik sorų košės, cukraus ir sukietėjusios tirpios kavos dėžutę.
Maistas žygyje labai svarbu - skanėstas tampa vienintele pramoga ir psichologine pagalba, kai sugenda radijas, lyja ir pradeda šlapti jūsų ką tik taip gražiai prekybos centrų kataloguose atrodžiusi palapinė. Tai dar viena situacija, kuriai reikia labai kruopščiai pasiruošti - į kelionę imkite visas nedideles pramogas, kokias turite: senoviškai pypsinčius "Game boys", kišeninius grotuvus, akumuliatorius, kad galėtumėte prisijungti mažiuką televizorių, nepamirškite mažiuko televizoriaus, neskaitytų detektyvų. Atsisiųskite į savo telefoną naujų žaidimų. Niekuomet neleiskite pakuroms naudoti laikraščių - žygio pabaigoje jie taps vieninteliu įrodymu, kad civilizacija dar egzistuoja.
Jei vykdysite visus šiuos patarimus ir apie juos iš anksto pasakosite būsimiems bendražygiams, viskas gali baigtis puikiai - jūsų į kelionę gali tiesiog nepaimti.
