Varpos erekcija sudaro galimybę įstumti ją į makštį, atlikti lytinį aktą ir apvaisinti moterį. Erekcija dažniausiai prasideda veikiant jutiminiams (regėjimo, klausos, jutimo. uoslės) dirgikliams, kurie perduodami į centrinę nervų sistemą, o iš ten veikia nugaros smegenyse esantį erekcijos centrą.
Erekcija gali atsirasti ir mechaniškai dirginant varpos galvutę, spenelius, taip pat ir be psichinio ar mechaninio dirginimo, veikiant seksualiniams vaizdiniams ar fantazijoms.
Erekcija – elementariausias, pastoviausias ir kartu labiausiai pažeidžiamas vyro seksualinis refleksas.
Elementariausias todėl, kad jį reguliuoja vos kelios fiziologinės psichinės struktūros, kurios, be to, pakankamai autonomiškos viena kitos atžvilgiu. Pastoviausias todėl, kad erekcijos mechanizmas gerai apsaugotas nuo išorinio pasaulio poveikio, jis grindžiamas pačiomis seniausiomis filogenetinėmis struktūromis.
Kaip tik todėl erekcija yra ankstyviausia vyro seksualumo apraiška - ji pradeda reikštis prieš atsirandant lytiniam potraukiui.
Tačiau kartu erekcijos refleksą lengviausiai pažeidžia įvairūs traumuojantys psichiniai veiksniai (pvz., nuotaikos pokyčiai).
Erekcijos intensyvumas paprastai atitinka lytinio susijaudinimo laipsnį, tačiau taip esti ne visada. Kartais varpa iki galo sustandėja vos lytiškai susijaudinus, o kartais, atvirkščiai, varpa nestandėja ar silpnai sustandėja stipriai susijaudinus.
Dėl išorinių trukdymų (pasikeitusios situacijos, triukšmo) erekcija gali susilpnėti ar visai išnykti net ir lytinio akto metu. Po orgazmo erekcija staiga sumažėja. Jei pirminio susijaudinimo fazės buvo ilgos, erekcija po orgazmo nyksta ilgiau.
Kartais erekciją sukelia dirgikliai, kurie visai nesusiję su seksualine sfera.
Seksualinės apklausos patvirtino, kad ypač jauniems vyrams erekcija gali įvykti klausant himno, išvydus savo pavardę ar nuotrauką laikraštyje ir pan. Tai paaiškinama, tuo, kad vyrų sąmonėje eriguota (standi) varpa nuo seno laikoma vyriškumo simboliu.
Todėl bet kokie erekcijos sutrikimai vyrų išgyvenami labai opiai, jie neretai tampa nervinių sutrikimų priežastimi.
