Aušrinė Šėmienė
Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikos Vaikų ligoninės vaikų neurologai ir neurochirurgai ieško naujų būdų padėti epilepsija sergantiems vaikams. Vienas iš jų – neįprasta dieta. Kai joks gydymas nepadeda, vaikai operuojami.
Negalios mokytis nereikia
Tėvai, auginantys epilepsijos priepuolių patiriančius vaikus, neretai girdi aplinkinių priekaištus, neva jie nieko nedaro, kad palengvintų vaiko būklę. Be to, visuomenė reikalauja, kad ir mes, ir mūsų vaikai būtų fiziškai patrauklūs. „Tai sustiprina tėvų kaltės jausmą, verčia juos nerimauti, o jie savo nerimu užkrečia vaikus, paskatina juos bijoti, mažina savarankiškumą“, – sakė VUL Santariškių klinikos Vaikų ligoninės medicinos psichologė Lora Šapailienė.
Psichologų nuomone, jei vaikas serga epilepsija, būtina vengti priepuolius sukeliančių veiksnių, konstruktyviai mąstyti, neriboti socialinės adaptacijos ir pasinaudoti visomis gyvenimo siūlomomis galimybėmis. „Negalia dėl ligos nėra tokia didelė, kaip išmokta negalia“, – pabrėžė L.Šapailienė.
Padeda maistas
Daliai epilepsija sergančių vaikų, kuriems nepadeda vaistai, gali būti gydomi dieta. Jungtinėse Amerikos Valstijose dar 1920 m. buvo sukurta vadinamoji ketogeninė dieta. VUL Santariškių klinikos Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vyr. slaugos administratorė Jovita Grudzinskienė sakė, kad vėliau ši dieta buvo primiršta, nes buvo sukurti vaistai nuo epilepsijos. Manyta, kad taip problema išspręsta. 1992 m., kai Čarliui iš JAV epilepsijos priepuolių nesustabdė jokie žinomi vaistai, jo tėtis ėmė ieškoti išeities. Gydytojai prisiminė, kad anksčiau vaikai buvo gydomi specialia dieta. Ji pagelbėjo ir Čarliui.
VUL Santariškių klinikos Vaikų ligoninėje ketogeninę dietą ėmė taikyti vaikų neurologai. Trejų metukų Brigita, kuriai dabar septyneri, buvo pirmoji, kuriai buvo skirtas toks gydymas. Šiandien, praėjus ketveriems metams, Brigitos mama Rūta Steponėnienė jau drąsiai teigia, kad gydoma šiuo būdu jos mergaitė patiria mažiau epilepsijos priepuolių. „Anksčiau Brigita patirdavo po 5–6 priepuolius per dieną, dabar tiek patiria per mėnesį“, – pagerėjimu džiaugėsi mama.
Pasak J.Grudzinskienės, ketogeninė dieta iš pažiūros yra paprastas: daug riebalų, mažai baltymų ir angliavandenių, t. y. 80 proc. dienos maisto turi sudaryti riebalai. Taip pat būtina nuolatos stebėti, kiek ketogenų yra šlapime.
„Iš pradžių patyriau šoką, nes supratau, kad nėra ką valgyti, – dabar juokiasi Rūta ir priduria, kad besilaikantiems tokios dietos neribotai galima valgyti mėsos, dešros, žuvies, sviesto, kiaušinių. „Mus gelbsti prieskoniai, nes su jais iš tų pačių produktų galima padaryti įvairių patiekalų“, – sakė Rūta.
Epilepsija sergantiems vaikams galima nedaug valgyti daržovių, išskyrus bulves. Jiems iš viso negalima vartoti cukraus, kruopų, makaronų, miltų ir kitų grūdinių produktų.
Kūrybinga mama, dietologų padedama, sukūrė galybę receptų, norėdama paįvairinti iš pažiūros nepatrauklų vaiko skrandžiui meniu, ir dabar savo patirtimi gali pasidalyti su kitais tėvais, auginančiais epilepsija sergančius vaikus. Šiuo metu Vaikų ligoninėje jau yra 4 vaikai, kuriems kaip alternatyvus gydymo būdas skiriama ketogeninė dieta.
Kartais operuoja
Kartais epilepsiją galima operuoti. „Operacijos tikslas – nutraukti priepuolius arba sumažinti vaistų poreikį, nes jie turi šalutinį poveikį“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas doc. Saulius Ročka.
Kandidatais tokiai operacijai gali būti tik tie vaikai, kuriems nepadeda nei vaistai, nei dieta, o priepuoliai labai dažni. Vaikų, kuriems vaistai nepadeda, yra 20–40 proc., tačiau iš jų tik 5–10 proc. galima operuoti.
Gydytojai sako, kad operuojami tik tie vaikai, kuriems, gydytojų įsitikinimu, operacija gali padėti. „Reikia turėti galvoje ir tai, kad po operacijos gali sutrikti kokių nors organų funkcijos, bet jo gyvenimas turi būti geresnis nei prieš operaciją“, – tvirtino gydytojas. Tokiems vaikams prieš operaciją atliekami labai sudėtingi tyrimai ir kandidatai kruopščiai atrenkami.
VUL Santariškių klinikos Vaikų ligoninės neurologams į pagalbą atėję gydytojai neurochirurgai prieš tris mėnesius vienai mergaitei atliko retą operaciją – kaliozotomiją. Vaikų ligoninės neurologė Asta Judickienė pasakojo, kad vaikas sirgo atsparia vaistams epilepsija, kuriai gydyti buvo išbandyti įvairūs vaistų deriniai, tačiau priepuoliai kartojosi. Todėl smarkiai nukentėjo mergaitės pažintinių funkcijų raida, vaikas tapo priklausomas nuo kitų žmonių priežiūros, beveik nustojo kalbėti, pats valgyti, nebegalėjo savarankiškai vaikščioti, sunkiai valdė emocijas, atsirado ryški nuotaikų kaita, agresija.
„Epilepsijos priepuoliai ypač žalingi bręstančioms vaiko smegenims, nes jie trikdo pažintinių funkcijų raidą, todėl dabar manoma, kad jei vaikas patiria tokių priepuolių, ilgai svarstyti dėl operacinio gydymo nereikėtų“, – sakė neurologė.
Per tris valandas doc. S.Ročka ir Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas mergaitei perskyrė smegenų pusrutulių didžiąją jungtį, todėl viename smegenų pusrutulyje kylantys traukuliai nebepaliečia kito pusrutulio. Mergaitei kitaip nebuvo galima padėti, nes epilepsija buvo išplitusi, t. y. kildavo ne iš vieno židinio, o tarsi visame smegenų pusrutulyje. Dabar mergaitė, padedama reabilitacijos specialistų, sveiksta, priepuoliai liovėsi, vaiko emocijos tapo stabilesnės, gerėja jos raida.
Gydytojai mano, kad epilepsijos operacijų Lietuvoje ir vaikams, ir suaugusiesiems prireiktų 20–30 per metus. 2013 m. Vilniuje buvo atliktos 6 tokios operacijos: 5 suaugusiesiems ir 1 vaikui.
